Jurbarko Švč. Trejybės bažnyčia

55°04′33″š. pl. 22°45′50″r. ilg. / 55.0759°š. pl. 22.763975°r. ilg. / 55.0759; 22.763975

Jurbarko Švč. Trejybės bažnyčia

Vyskupija	Kauno
Dekanatas	Jurbarko
Savivaldybė	Jurbarko rajonas
Gyvenvietė	Jurbarkas
Adresas	M. Valančiaus g. 1
Statybinė medžiaga	plytų mūras
Pastatyta (įrengta)	1907 m.
Stilius	neogotika
Klebonas	Darius Auglys

Kitos reikšmės – Švč. Trejybės bažnyčia.

Jurbarko Švč. Trejybės bažnyčia – bažnyčia, stovinti Jurbarke, tarp Mituvos ir jos kairiojo intako Imsrės.

Istorija

Pirmoji bažnyčia pastatyta 1430 m. Ją globoti Žemaičių vyskupas įpareigojo Veliuonos kleboną. 1502 m. įsteigta parapija, bažnyčiai dovanotas Žindaičių kaimas.

Karalienė Bona įpareigojo vietininką Joną Kuncevičių pastatyti naują bažnyčią. Ji 1555 m. dovanojo Straižių kaimą, turintį 6 valakus žemės, vikarui, bažnyčios tarnams ir mokyklai išlaikyti. Mokyklą 1557 m. įsteigė klebonas Martynas Hermanavičius. 1655 m. bažnyčia atstatyta. Po gaisro ji atstatyta ir 1741 m. Klebonas Leonas Kirvelis XIX a. viduryje skatino blaivybę.

Klebono Kazimiero Marcinkevičiaus ir vikaro Antano Kiznio iniciatyva 1901–1907 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia. 1907 m. ją konsekravo vyskupas Mečislovas Paliulionis. Į bokštą buvo įkeltas jurbarkiečių JAV lietuvių dovanotas varpas. Jurbarkas XIX a. pab. – 1914 m. garsėjo bažnytiniu choru. 1909–1914 m. veikė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius. Klebonas K. Marcinkevičius uoliai platino draudžiamą lietuvišką spaudą. Kunigas A. Kiznis buvo iškalbus pamokslininkas. Kunigas Pranciškus Stakauskas 1918 m. įsteigė „Saulės“ progimnaziją (vėliau gimnazija, 1931 m. suvalstybinta). Jurbarke nuo 1924 m. klebonavo (vėliau kanauninkas) Juozapas Bikinas (1875–1956 m.), laikraščių redaktorius, publicistas, tarpukario Seimo narys. Jis įsteigė našlaičių prieglaudą.

Per miesto gaisrą 1940 m. sudegė bažnyčios stogas, bokštų smailės ir vidus. Po metų bažnyčia apdengta, vidus suremontuotas ir išdažytas. Remontu rūpinosi klebonas Anatolijus Stanevičius. Vėliau atstatyti žemesni bokštai. Klebonų Mykolo Buožiaus (1911–1991 m.; palaidotas šventoriuje) ir Antano Slavinsko iniciatyva architektas K. Domanskis ir konstruktorius A. Dereškevičius suprojektavo 21 m ilgio bokštų smailes, kurios 1992 m. rugpjūčio 11 d. užkeltos ir pritvirtintos (darbų vykdytojas A. Grigola).

Architektūra

Bažnyčia neogotikinė, kryžminio plano. Dvibokštė. Šventoriuje yra Jurbarko parapijoje tarnavusių kunigų kapinės, varpinė su nenaudojamu senuoju bažnyčios varpu, Gerojo Ganytojo statula. 1976 m. vasarą ji buvo sužalota, išniekinti 4 kunigų kapai.