Vortigernas
Vortigernas[1] (s. angl. Vortigern, val. Gwrtheyrn, taip pat kartais Gwrtheyrn Gwrthneu, „Vortigernas Plikas“) – Britanijos keltų karalius pirmojoje V amžiaus pusėje, pakvietęs anglosaksus kovoti su piktais.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Galimai pirma valdė Kornoulio žemes ir Devonšyrą, bet po romėnų legionų išėjimo iš Britanijos tapo didesnės šiuolaikinės Anglijos valdovu. Pažodžiui vardas „Vortigernas“ reiškia aukščiausias valdovas. Susidūrus su piktų ir škotų pasipriešinimu, Vortigernas pakvietė saksus iš žemyno ir apgyvendino juos Kento grafystės teritorijoje.
440 metų pradžioje saksai sukilo, galimai dėl pakankamo atlygio negavimo kovoje prieš piktus. Pasak legendos, matydami savo silpnumą, saksai nusprendė apgauti. Jų lyderis Kengestas pakvietė Vortigerno rinktinę į šventę ir prisakė išpjauti visus, išskyrus patį Vortigerną. Šitas įvykis įstrigo į liaudies atmintį kaip „Ilgų peilių naktis“. Po to sukilę užgrobė Kentą, dalį Rytų Anglijos, Jorkšyro pakrantę ir nusiaubė centrinę Britanijos sritį. Vortigernui pavyko atmušti saksų agresiją, tačiau pilnai išvyti jų iš Anglijos jis nesugebėjo. Dar daugiau, 450 metais prasidėjo masinė anglų, saksų ir jutų migracija į pietrytinę Britanijos pakrantę. Tuo laiku Vortigernas mirė. Jo įpėdiniu, tikėtinai, tapo Avrelianas Ambrosijus, pagal legendą, būsimo karaliaus Arturo dėdė.
Nenijus savo „Britų istorijoje“,[2] vadindamas Vortigerną Gvitaulo sūnumi ir Gvitolino anūku, išstatė jo giminę iki Glovo, legendinio Glosterio įkūrėjo[3]. Angliškose genealogijose Vortigernas minimas kaip vienas iš Povio karalių.[4]
Šeima
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1-oji žmona Severa (g. apie 380), Makseno Vledigo dukra.
- Ribausta (g. apie 400), Brichano iš Brenkoko žmona.
- Vortimeras (apie 402 – apie 453), Gventreniono valdovas.
- Kategirnas (apie 404 – apie 447), Povio karalius.
- Paksenas (apie 406 – apie 465), Builto ir Gvertreniono valdovas nuo 453 metų.
- Bridu (g. apie 408), Mailienido valdovas.
- Edrenas (g. apie 410).
- 2-oji žmona Marcija, Juliano, Konstantino III sūnaus, dukra.
- Faustas (apie 416 – apie 490), Riczo vyskupas, galimai jis buvo sūnus nuo Skotnės.
- Skotnė (m. apie 462)
- 3-oji žmona Rovena, Hengisto dukra.
- Gotto (g. apie 450)
- Alisa (g. apie 450), ištekėjus už Elo.
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Вортигерн.
- ↑ Ненний. История бриттов, гл. 49.
- ↑ Ненний. История бриттов. – Гальфрид Монмутский. История бриттов. Жизнь Мерлина. – М.: Наука, 1984. – 288 с.
- ↑ „Powys“ (anglų). The History Files. Suarchyvuota iš originalo 2012-02-27. Nuoroda tikrinta 1.2.2011.
{{cite web}}
: Patikrinkite date reikšmes:|accessdate=
(pagalba)
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Bachrach B. S. Gildas, Vortigern and constitutionality in Sub-Roman Britain // Nottingham Medieval Studies. Vol. XXXII. 1988. P. 126–140
- Kirby D. P. Vortigern // BBCS (Bulletin of the Board of Celtic Studies). Vol. XXIII. 1968. Pt. 1. P. 37-59.
- Ralegh Radford C. A. Vortigern // Antiquity. Vol. 32. № 125. March 1958. P.9-24.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Britanijos istorija Archyvuota kopija 2007-08-23 iš Wayback Machine projekto.
- Saitas apie Vortigerną
- High King Vortigern
- [1]