Vaizdo įrašymas
Vaizdo įrašymas (sudurtiniuose žodžiuose video- iš lot. aš matau) – technologija, kuria vaizdo (dažnai ir garso) įrašai yra įrašomi, redaguojami ir platinami patalpinti magnetinėje juostoje, skaitmeninėje medijoje ar transliacijų būdu.[1] Daugiausia technologija asocijuojama su televizija.
Aprašymas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Terminas apima tiek skaitmeninę (MPEG, Digital Betacam, D3, DV), tiek analoginę (VHS, Betacam, Quadruplex) videotechnologiją, skirtą vaizdo įrašų saugojimui. Vaizdo įrašai gali būti įrašomi ir platinami įvairiuose formatuose, pvz., optiniuose diskuose, videokasetėse, rinkmenose ar tiesiog transliuojami televizijos signalų standartais (analoginės TV atveju – NTSC, SECAM, PAL, skaitmeninės – ATSC, DVB).
Videosrauto parametrai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Vaizdo kokybė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Vaizdo kokybė priklauso nuo metodo, kuriuo įrašomi ir saugojami vaizdo įrašai. Svarbiausias kriterijus yra saugojimo formatas. Skirtingi formatai pasižymi skirtinga vaizdo ir garso kokybe.
Kadrų dažnis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kadrų dažnis (trumpinama kaip fps) tai tam tikras kadrų skaičius, tenkantis vienam laiko vienetui. Ankstyvoji technologija pasižymėjo 6–8 kadrais per sekundę dažniu, šiandieną plačiai naudojami standartai yra 25 fps arba 29,97 fps.[2] Norint sukurti nepertraukiamo judėjimo iliuziją yra būtina, kad vaizdas būtų rodomas bent 10 kadrų per sekundę dažniu.
Progresyvinis arba pakaitinis vaizdas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Vaizdo įrašai gali būti progresyviniai (eilutės formuojamos laipsniškai) arba pakaitiniai (eilutės formuojamos persipinusios).[1] Jeigu vaizdo įrašas yra pakaitinis, kiekvienas kadras yra padalintas į du laukus, kurių kiekvienas trunka pusę viso įrašo trukmės – pirmajame rodomos nelyginės eilutės, antrajame – lyginės. Tuo tarpu progresyvinio vaizdo atveju nuskaitymo eilutės vaizduojamos laipsniškai viena po kitos.
Vaizdo raiška
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Skaitmeninio vaizdo raiška matuojama pikseliais, analoginio – eilutėmis. Analoginės televizijos sistemos PAL ir SECAM vaizdą transliuoja 576 eilučių formatu, tuo tarpu NTSC – 480 eilučių formatu. Raiškioji televizija vaizdą transliuoja atitinkamai 720 ar 1080 pikselių formatais.
3D vaizdo raiška matuojama vokseliais (vaizdo elementų skaičiumi trimatėje erdvėje).
Vaizdo kraštinių santykis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Vaizdo kraštinių santykis (taip pat vaizdo formatas) nusako proporcingą santykį tarp vaizdo kraštinių pločio ir aukščio.[3] Senesnės televizijos sistemos vaizdą transliuodavo 4:3 arba 1,33:1 formatu, skaitmeninės bei raiškiosios televizijos sistemos transliuoja 16:9 arba 1,78:1 formatu.
Duomenų perdavimo sparta
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Duomenų perdavimo sparta (angl. bit rate) nusako skaitmeninių duomenų kiekį, perduotą per laiko vienetą. Ji matuojama megabitais per sekundę (Mbit/s). Paprastai kuo aukštesnė sparta, tuo geresnė skaitmeninio vaizdo kokybė.
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 https://web.archive.org/web/20170514041225/http://hidefnj.com/video.html
- ↑ Soseman, Ned. „What's the difference between 59.94fps and 60fps?“. Suarchyvuotas originalas 2017-06-29. Nuoroda tikrinta 2017-07-12.
- ↑ Andrew S. Gibson. Aspect Ratio: What it is and Why it Matters. digital-photography-school.com. Nuoroda tikrinta 2020-11-20.