Turovo-Pinsko kunigaikštystė

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Княства Турава-Пінскае Turovo-Pinsko kunigaikštystė
Kijevo Rusios dalis X a.–1162 Haličo-Voluinės kunigaikštystės vasalė XIII-XIV a.
← X a. – 1366 →
Location of Rusios kunigaikštystės XI a.
Sostinė	Turovas
Kalbos	senoji slavų
Valdymo forma	Monarchija
Didysis kunigaikštis
945–988 (pirmas)	Turas (kunigaikštis)
???–1366 (paskutinis)	Danilas Dmitrjevičius
Era	Viduramžiai
- Atskilo nuo Kijevo	X a. m.
- Prijungta prie LDK	1366 m.

Turovo-Pinsko kunigaikštystė (bltr. Княства Турава-Пінскае) – Rusios kunigaikštystė, gyvavusi XII-XIV amžiais dabartinės Baltarusijos pietvakarių teritorijoje.

Teritorija

Kunigaikštystės pradžioje (iki suirimo) valdytos teritorijos bendrai buvo vadinamos Turovo-Pinsko žeme. Jos apėmė Gomelio srities vakarinę dalį ir Bresto srities rytinę dalį dabartinėje Baltarusijoje, taip pat teritorijas gretimas teritorijas šiaurės vakarų Ukrainoje.

Žemė sutapo su Polesės geografiniu-kultūriniu regionu, o jos svarbiausia upė buvo Pripetė. Kraštui būdingos pelkės ir gausūs miškai. Šiaurėje Turovo-Pinsko žemė ribojosi su Polocko žeme, pietuose - su Voluine, rytuose - su Kijevo žeme (kartais jai priskiriama). Vakaruose ji lietėsi su jotvingių žemėmis (Berestija), kurios ilgainiui absorbuotos kaimyninės Voluinės kunigaikštystės. Pietuose buvo Voluinės istorinis regionas, šiaurėje - Juodoji Rusia, rytuose - su Černigovo žeme.

Raida

Kunigaikštystės teritorijose gyveno dregovičiai, nuo IX a. ši teritorija priklausė Kijevo Rusiai. Būsimoji sostinė Turovo miestas įkurtas apie 950 m. legendinio kunigaikščio Turo, Rogvolodo brolio. Turovas buvo traktuojamas kaip dalinė kunigaikštystė, pripažįstanti Kijevo valdžią. Nuo Vladimiro Didžiojo laikų čia buvo skiriami atskiri kunigaikščiai. Kijevo Rusiai skylant, jos ankstyvoji istorija buvo susijusi su Kijevo Kunigaikštyste, čia įsitvirtino Iziaslavičių atšaka.

Pirmasis nepriklausomas Turovo valdovas buvo Jurijus Jaroslavičius, kuris 1162 m. iškovojo nepriklausomybę nuo Kijevo. Tačiau jau tada prasidėjo šalies skaldymasis tarp Jurijaus palikuonių, susiformavo pusiau priklausomos dalinės kunigaikštystės: Klecko, Pinsko, Slucko-Kopyliaus ir kitos.

1223 m. Turovo-Pinsko žemė dalyvavo Kalkos mūšyje, o XIII a. viduryje nusilpusi kunigaikštystė pripažino Haličo-Voluinės kunigaikštystės hegemoniją. XIV a. šiai nusilpus, Turovo-Pinsko žemė atiteko Gediminui, kuris ją prijungė prie LDK.

Vėliau Turove buvo skiriami Gediminaičių kilmės vietininkai.

Kunigaikščiai

Turovo-Pinsko (vėliau Turovo) kunigaikščiai išlaikė vieną seniausių Riurikaičių atšakų, kuri buvo kildinama iš Jaroslavo Išmintingojo sūnaus Iziaslavo – Iziaslavičiai. Ši linija iki 1078 m. buvo Kijevo kunigaikščiai, bet vėliau Kijeve įsitvirtinus kitoms linijoms, Iziaslavičiams liko tik Turovas, kurį jie išlaikė iki kunigaikštystės pabaigos.

• Legendinis Turas (po 945–988)
• Sviatopolkas (980–1010)
  • Kijevo Rusios dalis (apie 1010–1045)
• Iziaslavas Jaroslavičius (apie 1045–1054)
  • Kijevo Rusios dalis (1054–1078)
• Jaropolkas Iziaslavičius (1078–1087)
• Sviatopolkas Iziaslavičius (1087–1094)
• Viačeslavas Jaropolkovičius (1094–1104/1105)

• • Kijevo Rusios dalis (1105–1125)
• Viačeslavas Vladimirovičius (1125–1132), Monomacho linija
• Iziaslavas Vladimirovičius (1133–1134), Monomacho linija
• Viačeslavas Vladimirovičius (1134–1146), Monomacho linija
• Andrėjus Bogoliubskis (1150–1151), Monomacho linija
• Sviatoslavas (1154–1155)
• Borisas Andrejevičius (1155–1157), Monomacho linija
• Jurijus Jaroslavičius (1157–1167), Sviatopolko Iziaslavičiaus anūkas, sugrąžinęs vietinę dinastiją
• Ivanas Jurjevičius (1167–1190)
• Glebas Jurjevičius (1190–1195)
• Ivanas Jurjevičius (1195–1207)
• Rostislavas Glebovičius (1207–1228)
• Vladimiras Glebovičius
• Aleksandras Glebovičius – spėjama, kad jo palikuonys buvo didikai Sviatopolko Četvertinskiai.
• Jurijus Vladimirovičius (?-1292)
• Dmitrijus Jurjevičius (1292-)
• Danilas Dmitrjevičius (?-prieš 1366) – jo palikuonys buvo didikai Ostrogiškiai