Pereiti prie turinio

Tefnut

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Senovės Egipto dievybė:
Tefnut (tfnt)
Užrašymas:
t
f
n
t
I13
Klasė: Gamtos dievybė
Globoja: drėgmę, vandenį
Tėvai: Atumas ir Jusasetė
Sutuoktinis: Šu
Palikuonys: Gebas ir Nut
Garbinimo centras: Heliopolis
Gyvūnas: liūtė

Tefnut (Tfnt, Tfini, Tfene, graik Tphene) egiptiečių mitologijoje – drėgmės ir vaisingumo deivė. Priklauso Heliopolio eneados dievų grupei.

Tefnut – dievo Šu žmona ir sesuo, moteriškoji porininkė, atsiradusi Atumui Ra pačiam save apvaisinus. Tefnut ir Šu susilaukia dievų poros – Gebą ir Nut.

Tefnut šventasis gyvūnas liūtė.Ši deivė turi daugybę pavidalų, ji vaizduojama kaip avis, kaip spjaudančios lūpos, gyvatės pavidalu, ji raitosi apie faraono skeptrą.

Kulto centras Heliopolis.

Sinkretizmo proceso metu Tefnut buvo tapatinama su daugeliu kitų deivių liūčių: Muta, Basta, Sekhmeta, tačiau labiausiai su Hator. Tefnut buvo garbinama, nes buvo tikima, kad ji pastatydino faraonui baseiną, jog šis nusimazgotų kojas.

Viename mite pasakojama apie baisią klimato nelaimę, kuri įvyko Senosios karalystės pabaigoje. Šis mitas pasakoja, kad Tefnut su Šu (vers. Ra) susivaidijo ir Tefnut („drėgmė“) paliko Egiptą ir iškeliavo į Nubiją. Tada Šu suprato, kad jam trūksta Tefnut ir norėjo ją susigrąžinti, bet Tefnut pasivertė kate, kuri sunaikindavo prisiartinusį žmogų ar dievą.

Pagal kitą mito versiją, apie Hator Tefnut sugrįžimą iš Nubijos Tefnut yra mylima Ra duktė, jo akis, bet dėl nežinomų priežasčių susivaidija su savo tėvu ir iškeliauja į Nubiją, kur klajoja pavirtusi liūte. Senas ir bejėgis Ra negali gyventi be savo stipriosios dukters, tad siunčia sūnų, Tefnut brolį Šu, ir išminties dievą Totą, kad šie įkalbėtų Tefnut sugrįžti į Egiptą. Dievai įvykdo savo užduotį, Tefnut sugrįžta į Egiptą. Jos kelionė Nilu žemyn suteikia daug džiaugsmo ir linksmybių visiems Nilo slėnio gyventojams, o diena, kai po šventosios santuokos Hator Tefnut tampa Šu (arba Šu Onurio) žmona – gamtos suklestėjimo pradžią.

Graikų mitologijoje prilyginta Artemidei.