Sully Prudhomme
René François Armand Prudhomme (Renė-Fransua-Armanas Priudomas; 1839 m. kovo 16 d. – 1907 m. rugsėjo 6) – prancūzų rašytojas.[1] Pirmosios Nobelio literatūros premijos laureatas 1901 m.
Priudomas iš pradžių siekė tapti inžinieriumi, bet vėliau daugiausia užsiėmė filosofija bei poezija. Kurdamas poeziją jis deklaravo, kad siekia sukurti mokslinę poeziją moderniems laikams. Priklausė Parnaso mokyklai, tačiau tuo pačiu išlaikė savitą stilių.
Bibliografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Poezija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Stances et poèmes, 1865.
- Les épreuves, 1866.
- Les solitudes: poésies, A. Lemerre (Paryžius), 1869.
- Les destins, 1872.
- La France, 1874.
- Les vaines tendresses, 1875.
- Le Zénith (poema), išspausdinta žurnale Revue des deux mondes, 1876.
- La justice (poema), 1878.
- Poésie, 1865-88, A. Lemerre, 1883-88.
- Le prisme, poésies diverses, A. Lemerre (Paryžius), 1886.
- Le bonheur (poema), 1888.
- Épaves, A. Lemerre, 1908.
Proza
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Œuvres de Sully Prudhomme (poezija ir proza), 8 tomai, A. Lemerre, 1883–1908.
- Que sais - je? (filosofija), 1896.
- Testament poétique (esė), 1901.
- La vraie religion selon Pascal (esė), 1905.
- Journal intime: lettres - pensée (dienoraštis), A. Lemerre, 1922.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Sully Prudhomme(parengė Galina Čepinskienė). Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2024-09-16).
