Songcenas Gampo
| Songcenas Gampo | |
|---|---|
| |
| Songcen Gampo skulptūra | |
| Jarlungų dinastija | |
| Visas vardas | སྲོང་བཙན་སྒམ་པོ (Songtsän Gampo) |
| Gimė | tarp 557 ir 617 m. Gjama |
| Mirė | 649 m. (?) Lasa, Tibeto imperija 
|
| Tėvai | Namri Songcenas, Dringma Togo |
| Sutuoktinis (-ė) | Bhrikuti, Venčeng, ir dar 3 žmonos |
| Vaikai | Gungsongas Gungcenas |
| Religija | budizmas |
| Tibeto imperatorius | |
| Kelintas | 33 |
| Ėjo pareigas | 605 – 649 |
| Pirmtakas | Namri Songcenas |
| Įpėdinis | Mangsongas Mangcenas |
 Vikiteka |
Songcenas Gampo |
Songcenas Gampo (tibet. སྲོང་བཙན་སྒམ་པོ = srong btsan sgam po; 569–649?/605–649? m.) – pirmasis Tibeto imperatorius, įkūręs Tibeto imperiją ir, pasak tradicijos, įvedęs budizmą į Tibetą.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Gimė tarp 557 ir 617 m. Gjamos rūmuose netoli Lasos,[1][2] buvo Jarlungų dinastijos karaliaus Namri Songceno sūnus. Pagal tradicinį Tibeto karalių sąrašą Songcenas Gampo laikomas 33-uoju Tibeto valdovu. Į sostą įžengė tarp 605 ir 617 m., dar būdamas mažamečiu, nes jo tėvas buvo nunuodytas.[3][4] Vėliau, vienydamas šalį, Songcenas Gampo vedė princeses iš įvairių kraštų: Žangžungo, Tangutų karalystės, Nepalo (Bhirukti), Kinijos (Venčeng). Teigiama, kad Kinijos ir Nepalo – tuo metu jau budistinių valstybių – princesės buvo pirmosios budistės ir skatino Songceną Gampo atkreipti dėmesį į šią religiją.
Songcenas Gampo pasižymėjo užkariaudamas aplinkinius kraštus ir taip plėsdamas Jarlungų valdžią: jis užkariavo Tibeto kultūros pradininkę – Žangžungo valstybę (~634 m.),[5] puldinėjo tautas rytų Tibete (vakarų sia, bailangus, čiangus), 635–636 m. surengė sėkmingą karinę kampaniją į Tangų valdomą Kiniją. Pietuose (Nepale) vasaliniais ryšiais pajungė Ličhavų dinastiją.[6]
Songcenas Gampo pasižymėjo kultūrine veikla – jis nusiuntė ministrą Thonmį Sambhotą į Indiją, kad šis sukurtų raštą tibetiečių kalbai.[7] Tada pradėti versti budistiniai tekstai iš sanskrito į tibetiečių kalbą ir šalyje pradėtas platinti budizmas. Jis perkėlė sostinę į Lasą, pradėjo prekybinius ryšius su Kinija, Indija, šiaurės tautomis (uigūrais, mongolais); taip Tibete pradėtas naudoti šilkas, rašalas, popierius, vynas, atsirado astrologija, raštas, teisynas.[8]
Songcenas Gampo mirė greičiausiai 649 m., jo įpėdiniu tapo vaikaitis Mangsongas Mangcenas (nors tikroji valdžia teko ministrui Mgarongui Canui).[9] Tibeto budistinėje tradicijoje Songcen Gampo laikomas vienu iš trijų dharmos karalių.
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ bsod nams rgyal mtshan 1994, pp. 161, b.449, 191 n.560.
- ↑ Yeshe De Project 1986, pp. 222–225.
- ↑ Shakabpa 1967, p. 25.
- ↑ Beckwith 1993, p. 19 n. 31..
- ↑ Karmey, Samten G. (1975). "'A General Introduction to the History and Doctrines of Bon", p. 180. Memoirs of Research Department of The Toyo Bunko, No, 33. Tokyo.
- ↑ Bushell, S. W. "The Early History of Tibet. From Chinese Sources." Journal of the Royal Asiatic Society, Vol. XII, 1880, pp. 529-530, n. 31.
- ↑ Dudjom 1991.
- ↑ Sakyapa Sonam Gyaltsen. (1328). Clear Mirror on Royal Genealogy. Translated by McComas Taylor and Lama Choedak Yuthok as: The Clear Mirror: A Traditional Account of Tibet's Golden Age, p. 106. (1996) Snow Lion Publications. Ithaca, New York. ISBN 1-55939-048-4.
- ↑ Bacot, J., et al. Documents de Touen-houang relatifs à l'Histoire du Tibet. (1940), p. 30. Libraire orientaliste Paul Geunther, Paris.
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- bsod nams rgyal mtshan (1994). The Mirror Illuminating the Royal Genealogies: Tibetan Buddhist Historiography : an Annotated Translation of the XIVth Century Tibetan Chronicle: RGyal-rabs Gsal- Baʼi Me-long. Otto Harrassowitz Verlag. ISBN 978-3-447-03510-1.
- Dudjom (1991). The Nyingma School of Tibetan Buddhism: Its Fundamentals and History. Wisdom Publications. ISBN 978-0-86171-734-7.
- Yeshe De Project (1986). Ancient Tibet: Research Materials from the Yeshe De Project. Dharma Publ. ISBN 978-0-89800-146-4.
- Shakabpa, Tsepon W. D. (1967). Tibet: A Political History. New Haven and London: Yale University Press.
- Beckwith, Christopher I (1993). The Tibetan Empire in Central Asia: A History of the Struggle for Great Power Among Tibetans, Turks, Arabs, and Chinese During the Early Middle Ages. Princeton University Press. ISBN 0-691-02469-3.