Seminolai

Seminolai
Seminolų vadas Coeehajo
Gyventojų skaičius	18,6 tūkst. (Oklahomoje) 15,6 tūkst. (Floridoje)
Populiacija šalyse	JAV (Oklahoma, Florida)
Kalba (-os)	anglų, mikasuki, muskogų
Religijos	krikščionybė, animizmas
Giminingos etninės grupės	mikasukiai, čoktavai, krikai
Vikiteka:	Seminolai

Seminolai – muskogų grupės indėnų gentis, gyvenanti Oklahomos ir Floridos valstijose JAV. Viena iš Penkių civilizuotų genčių.

Seminolai kalba viena muskogų-natčezų kalbų, išpažįsta krikščionybę, animizmą. Genties protėviai kalbėjo septyniomis skirtingomis kalbomis: muscogee, hitchiti, koasati, alabama, natchez, yuchi ir shawnee, iš kurių šiuo metu gyvai vartojamos tik dvi. Šios kalbos niekada neturėjo rašytinio varianto. Gimtoji kalba būdavo ir tebėra perduodama iš kartos į kartą. Nemažai Floridos miestų, upių bei kitų vietovardžių yra kilę iš kurios nors seminolų kalbos. Pavyzdžiui, Miami (Majamis) seminolų kalba reiškia „ta vieta”.

Istorija

Seminolai užsiėmė gyvulinkyste ir ribota žemdirbyste, todėl nuolat buvo baltųjų kolonizatorių interesų centre. Ginčų priežastimi tapo žemė ir naminiai gyvuliai. Baltieji sistemingai naikino seminolus, o 1835–1842 m. vyko žiauriausias istorijoje JAV vyriausybės sankcionuotas karas prieš vietinius amerikiečius, gavęs Antrojo seminolų karo vardą. Po šio karo iš seminolų protėvių muscogee genties, turėjusios ne mažiau kaip 25 000, liko tik apie 300. Iki kelių šimtų individų sumažėjusi gentis buvo pasmerkta išnykti, kaip ir daugybė kitų vietinių amerikiečių genčių. Tačiau istorija pamažu pakrypo seminolų naudai, žinoma, ne be jų didvyriškų pastangų.

XX a. gyvi likę seminolai vertėsi medžiokle, gyvulininkyste, kartais dirbdavo kaip gidai bei kaip gyvi atrakcionai turistams. 1907 m. JAV Vidaus reikalų departamentas Floridoje paskyrė 540 akrų žemės plotą, kuris buvo atiduotas seminolų genties reikmėms.

1911 m. JAV prezidentas Viljamas Hovardas Taftas trijose – Martino, Browardo bei Hendry – apygardose esančius žemės plotus atidavė seminolams ir pavedė atsakingiems pareigūnams įrengti vadinamuosius indėnų rezervatus. Po šio prezidento sprendimo būta ilgai trukusių ginčų bei bylinėjimųsi dėl žemės – tiek su baltaisiais Floridos gyventojais, tiek tarpusavyje, mat nemažai seminolų į gyvenimą rezervatuose žiūrėjo kaip į pasityčiojimą iš jų laisvės bei prigimtinių teisių. Vienas iš ilgiausiai nagrinėtų seminolų ieškinių prieš Floridą buvo išspręstas genties naudai tik 1992 m.

Seminolų savivalda

Didžiosios depresijos pabaigoje (apie 1933 m.) buvo suformuota iki šiol gyvuojanti Floridos seminolų rezervatų sistema. Seminolus vienijanti bendra savivaldos sistema tapo bene efektyviausia iš visų vietinių amerikiečių savivaldos sistemų JAV.

1957 m. buvo priimta Floridos seminolų genties konstitucija. Jos pagrindu sukurta ir iki šiol sėkmingai veikia Genties taryba, vadovaujama prezidento bei viceprezidento. Tuo pat metu privačios kompanijos pagrindu įsteigta organizacija „Seminole Tribe of Florida, Inc.”, turinti teisę prižiūrėti genties verslo reikalus ir atstovauti jos nariams.

Seminolų konstituciją pripažįsta ir Jungtinių Valstijų federalinė valdžia. Pagal ją visos seminolų genties savivaldos organizacijos yra atleistos nuo valstijos ar federalinių mokesčių, nors privatūs asmenys privalo atsiskaityti su valstybe kaip ir bet kurie kiti Amerikos piliečiai.

Šiuo metu Floridos seminolai turi gerai išplėtotą švietimo sistemą bei įvairiausiais gyvenimo atvejais genties nariams padedančius savivaldos padalinius bei departamentus. Tačiau seminolai neturi savo policijos ar teismų. Jie dalyvauja įvairiose valstybės remiamose programose, jie net turi savo žiniasklaidą (garsiausias laikraštis – „The Seminole Tribune“ – leidžiamas su paantrašte „Neužkariautųjų balsas“).

Priėmę konstituciją ir suorganizavę savivaldą seminolai ėmėsi šiuolaikinio verslo. Jie buvo pirmieji, pasinaudoję dalinės autonomijos savo žemėse teise ir pradėję čia steigti neapmokestintų cigarečių parduotuves, o vėliau – kazino. Seminolai yra pirmoji Amerikos indėnų gentis, įžengusi į lošimų verslą. Seminolams priklauso septyneri lošimo namai Floridoje, „Hard Rock“ kavinės ir viešbučiai, kazino Tampoje bei Holivude. Indėnų valdomi lošimo namai populiarūs tarp rezervatų apylinkėse gyvenančių baltųjų, kurių miestuose bei miesteliuose kazino neretai yra neleidžiami arba jų kiekis bei veiklos mastai labai ribojami. Prieš pradėdama cigarečių ir lošimų verslą, gentis skendėjo skurde. JAV spaudos duomenimis, dabar daugiau nei 90 % genties biudžeto sudaro pajamos iš lošimų verslo. Kiekvienas genties narys gauna mėnesinį dividendą nuo šios veiklos pajamų. Iš genties verslo gaunamos pajamos investuojamos į švietimo bei neturtingųjų paramos programas, skiriamos kitoms socialinėms reikmėms. Dalis pajamų keliauja verslo plėtotei. Gentis aktyviai dalyvauja pelningame citrusinių vaisių versle, taip pat valdo nemažai žemės ūkio objektų, viešbučių verslą (nusipirko Vakarų kultūros simbolį – „Hard Rock” prekės ženklą su roko muzikos relikvijomis).

Taip pat skaitykite

• Seminolų karai
• Oceola

Literatūra

• Thomas Mayne Reid. Oceola, seminolų vadas. Alma littera, 2007

Nuorodos

• Floridos seminolų internetinė svetainė
• Oklahomos seminolų internetinė svetainė
• JAV roko verslą ir relikvijas valdys seminolai (lrytas.lt) Archyvuota kopija 2014-12-16 iš Wayback Machine projekto.