Sausio 13-osios aukos

Sausio 13-osios aukos – žmonės, žuvę ar sužeisti 1991 m. sausio 13 d. naktį, sovietiniams kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą.

Aukų sąrašas

Iš viso sausio 13-ąją žuvo 14 bokšto gynėjų:

Visi žuvusieji, išskyrus Titą Masiulį, Alvydą Matulką, Alvydą Kanapinską, Vytautą Koncevičių ir Rimantą Juknevičių, palaidoti Antakalnio kapinėse. Titas Masiulis palaidotas Kauno Petrašiūnų kapinėse. Alvydas Matulka palaidotas Rokiškio Kalneliškių kapinėse. Rimantas Juknevičius palaidotas Marijampolės miesto kapinėse. Alvydas Kanapinskas ir Vytautas Koncevičius palaidoti Kėdainių Kauno gatvės kapinėse. Iš viso sužeisti 702 žmonės, o iš jų kulkomis – 52.

Įvykių metu žuvo desantininkas leitenantas Viktor Šatckich (1969–1991). Jis buvo nušautas šūviu į nugarą iš 5 cm atstumo.^[1] Lietuviška žiniasklaida rašo jog tą galėjo padaryti tiktai saviškiai^[1]^[2]. Jis mirė vežamas į ligoninę Vilniaus greitosios pagalbos automobiliu.^[1] Rusijoje pasirodžiusioje knygoje vėliau buvo rašoma jog galbūt nubaustas mirtimi už atsisakymą atidengti ugnį į protestuojančius^[3] nors oficialiai taip nebuvo pasakyta - priešingai, Šatckich apdovanotas Raudonosios vėliavos ordinu.^[4]

Aukų atminimo įamžinimas

L. Asanavičiūtės, V. Druskio, D. Gerbutavičiaus, R. Jankausko, A. P. Kavoliuko, A. J. Povilaičio, I. Šimulionio, V. Maciulevičiaus bei V. Vaitkaus vardais pavadintos gatvės Karoliniškių mikrorajone Vilniuje.

Alvydo Kanapinsko vardu pavadinta gatvė Kėdainiuose.

Tito Masiulio vardu pavadinta gatvė Kaune.

Rimanto Juknevičiaus vardu pavadinta gatvė Marijampolėje.

Vytauto Koncevičiaus vardu gatvė pavadinta Pelėdnagiuose (Kėdainių rajonas).

Literatūra

Gyvenkit laisvi ir laimingi: apie Tito Masiulio gyvenimą ir žygdarbį / Stanislovas Abromavičius. – Kaunas: Naujasis lankas: V. Krivickienė, 2005. – 206 p.: iliustr. – ISBN 9955-03-313-4
Sausio 13-oji – Lietuvos dvasios pergalė: Darių Gerbutavičių, žuvusį 1991 metų Sausio 13-ąją, prisimenant / Vilniaus „Ryto“ vidurinė mokykla (sud. Vilma Riabovienė). – Vilnius: Versus aureus: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2006. – 131 p.: iliustr. – ISBN 9955-699-48-5
Dainuojanti revoliucija Vilniaus barikadose: 1991 m. sausio 13-osios tautos žygdarbiui ir aukoms atminti / Juozas Girdvainis. – Vilnius: Knygų kelias, 2011. – 350 p.: iliustr. – ISBN 978-609-408-139-2

Taip pat skaitykite

Šaltiniai

↑ ^1,0 ^1,1 ^1,2 http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3717&p_d=51164&p_k=1
↑ http://www.spauda.org/dirva/archive/n2009/2009-01-13-DIRVA.pdf
↑ М. Е. Болтунов. Кого спас лейтенант Виктор Шатских? // «Альфа» — смерть террору. — Эксмо, Яуза, 2003
↑ „15 декабря - открытие мемориальной доски кавалеру ордена Красного Знамени лейтенанту Виктору Шатских“. Информационный центр Правительства Москвы. 2016-11-27. Nuoroda tikrinta 2019-06-19.

Nuorodos

Laisvės gynėjų atminimo įamžinimas ir pagerbimo tradicijos, lrs.lt

[lrs-1] 1,0 ^1,1 ^1,2 http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3717&p_d=51164&p_k=1

[2] ttp://www.spauda.org/dirva/archive/n2009/2009-01-13-DIRVA.pdf

[3] М. Е. Болтунов. Кого спас лейтенант Виктор Шатских? // «Альфа» — смерть террору. — Эксмо, Яуза, 2003

[4] „15 декабря - открытие мемориальной доски кавалеру ордена Красного Знамени лейтенанту Виктору Шатских“. Информационный центр Правительства Москвы. 2016-11-27. Nuoroda tikrinta 2019-06-19.

[1]

[2]

[3]

[4]