Prokariotinė ląstelė
Prokariotinė ląstelė (prokariotų ląstelė) – (graik. pro – prieš, karyon – branduolys) – tai ląstelės, neturinčios tikro branduolio, kurio vietoje yra nukleoidas.[1] Nukleoidas neturi apvalkalėlio ir sudarytas iš vienos DNR molekulės. Ląstelių dydis apie 5 mikrometrai. Manoma, kad Žemėje viso yra apie 5 × 1030 prokariotinių ląstelių.
Prokariotinės nuo eukariotinių ląstelių skiriasi tuo, kad prokariotinės neturi branduolio, taip pat jos beveik neturi organelių. Prokariotai skirstomi į 2 domenus: archėjas (Archaea), bakterijas (Eubacteria).
Prokariotinėse ląstelėse, kuriose vyksta fotosintezė (pvz., melsvabakterės, žaliųjų ir purpurinių bakterijos), yra įvairios struktūros didelių membranos įlinkių – mezosomų.
Kai kurias prokariotines ląsteles dengia kapsulė, sudaryta iš polisacharidų ir polipeptidų gleivių, kuriose daug vandens. Kapsulė tarnauja apsaugai ir kolonijų sudarymui. Visos bakterijos turi elastingą sienelę, sudarytą iš angliavandenio peptidoglikano mureino. Sienelė saugo nuo mechaninių pažeidimų. Po sienele yra plazminė membrana, sudaryta iš dviejų lipidų sluoksnių. Sluoksniuose yra integruoti baltymai. Ji veikia, kaip pusiau pralaidi plėvelė, reguliuoja jonų ir molekulių patekimą ir pašalinimą iš ląstelės. Plazminė membrana vietomis įlinksta į ląstelės vidų ir sudaro mezosomą. Ji svarbi ląstelės dalijimuisi ir ląstelės kvėpavimui. Kai kuriose bakterijose iš plazminės membranos įlinkių susiformuoja fotosintetinančios ir chemosintetinančios membranos. Tačiau jau XX a. 8 dešimtmetyje įrodyta, kad mezosomos susidarė dėl elektroninėje mikroskopijoje naudotų fiksavimo technikų ir gyvose ląstelėse neegzistuoja, joms priskirtas funkcijas atlieka erdvė tarp ląstelės plazminės membranos ir sienelės.
Kai kurios prokariotinės ląstelės turi išaugas – žiuželius, judėjimo skystyje organeles. Be žiuželių būna fimbrijos (blakstienėlės) – trumpos ataugos, padedančios prilipti prie ląstelių ar kitų daiktų.
Ta vieta, kur yra žiedinė DNR, vadinama nukleoidu. Plazmidės yra mažos DNR, kurios sugeba savarankiškai funkcionuoti. Taip pat yra ribosomų, kurios dalyvauja baltymų sintezėje.
Skirstymas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pagal formą prokariotinės ląstelės skirstomos į 4 rūšis:[2]
- Kokus (rutulio formos)
- Bacilas
- Spirochetas
- Vibrionus
Aplinka
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Prokariotai paplitę beveik visur Žemėje, kur yra skysto vandens. Kai kurie jų gali išgyventi itin atšiauriomis sąlygomis, pavyzdžiui, gyventi didžiuliame karštyje (termofilai) ar druskingoje aplinkoje (halofilai). Tokie organizmai vadinami ekstremofilais. Daugelis archėjų yra planktonas vandenyne. Simbiotiniai prokariotai gyvena kitų organizmų viduje, įskaitant žmogaus.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ „Prokaryotes: Single-celled Organisms“. blblack.sciences.ncsu.edu. Archyvuota iš originalo.
- ↑ Robert W Bauman, Machunis-Masuoka, Ian R Tizard (2006 m.) „Microbiology“. ISBN 9780805376937
