Pereiti prie turinio

Patala

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Patala (skr. पाताल = IAST: Pātāla, „apatinis pasaulis“) – hinduizmo mitologijoje požeminis pasaulis, suskirstytas į 7 sritis, kuriose gyvena daitjai, danavai, nãgai ir kitos dievybės, kovojančios su dievais, gyvenančiais danguje.[1]

Patalos sričių pavadinimai įvairiuose šaltiniuose skiriasi (žr. „Matsja purana“ 246.75-76; „Višnaus purana“ II 6; „Bhagavata purana“ V 24 ir kt.), ir tik pati žemutinė sritis vadinama pastoviai, tuo pačiu Patalos pavadinimu arba kaip Nagaloka („nãgų pasaulis“). Patala, arba Nagaloka, – nuostabiausia vieta pasaulyje ir, pasak didžiojo rišio Narados, pagal savo grožį ir turtus lenkia Indros dausas (svargą). Nagalokos sostinė Bhogavatė išklota auksu, o viduryje stūkso iš brangakmenių sudėti nãgų valdovo Vasukio rūmai.[2]

Indijos miesto Nagpuro pavadinimas – tai prisiminimas apie legendinį nãgų miestą Nagapurą. Manoma, jog padavimai apie nãgus yra kilę iš tam tikros klajoklių žmonių genties.

  1. Pātāla.0Bruce M. Sullivan. Historical Dictionary of Hinduism. The Scarecrow Press, 1997.0p. 159
  2. Мифы народов мира. Патала , В. Н. Топоров – 2-е изд., 1992. Москва: Советская Энциклопедия.