Pereiti prie turinio

Makakos

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Macaca
Rezusas (Macaca mulatta)
Magotai (Macaca sylvanus) Gibraltare
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
( Animalia)
Tipas: Chordiniai
( Chordata)
Klasė: Žinduoliai
( Mammalia)
Būrys: Primatai
( Primates)
Šeima: Šunbeždžionės
( Cercopithecidae)
Pošeimis: Markatos
( Cercopithecinae)
Triba: Papionini
( Papionini)
Gentis: Makakos
( Macaca)
Binomas
Macaca
Lacépède, 1799
Paplitimas
Paplitimas
Makakų ir kitų šunbeždžionių natūralus, apytikslis paplitimo arealas pasaulyje:
     Makakos (Macaca)
     Karčiuotieji pavianai (Papio hamadryas)
     Ir kitos Cercopithecini

Makakos[1] (Macaca) – primatų (Primates) būrio, šunbeždžionių (Cercopithecidae) šeimos beždžionių gentis.

Be žmonių (Homo) genties makakos yra plačiausiai pasaulyje paplitę primatai. Jos paplitusios atogrąžose ir subtropikuose, tik nedidelė japoninių makakų (Macaca fuscata) populiacijos dalis gyvena ir vidutinių platumų klimato zonoje.

Vakariausios makakų populiacijos paplitusios Šiaurės Afrikos šiaurvakariuose ir pietvakarių Europoje esančiame Gibraltare, čia gyvena magotai (Macaca sylvanus). Tarp ankstyvojo plioceno ir vėlyvojo pleistoceno epochų, magotai (Macaca sylvanus) gyveno ir Vakarų Europoje, kur šiais laikais vyrauja vidutinių platumų jūrinis klimatas. Šiauriausių magotų populiacijų fosilijos iš viduriniojo pleistoceno yra rastos rytinės Anglijos Norfolko grafystės šiaurinėje dalyje, o iš ankstyvojo pleistoceno epochos magotų fosilijos rastos pietryčių Nyderlandų Limburgo provincijos Tegeleno kaime.[2]

Pagrindinė makakų populiacijos dalis tęsiasi per Indijos subkontinentą, įskaitant Šri Lanką, apimanti pietinius Himalajų kalnus, toliau į rytus Pietryčių Azijoje, bei šiauryčiuose iki Japonijos Honšiu salos šiaurinės dalies, kurioje gyvena japoninių makakų (Macaca fuscata) populiacija. Pietryčiausia populiacija gyvena Timoro ir gretimose mažesnėse salose.

Buveinėse gyvena vaidingais būriais. Visos makakų socialinės grupės yra matriarchalinės, sudarytos apie dominuojančias pateles.

Patinai stambesni už pateles. Priklausomai nuo rūšies, makakų patinų kūno ilgis nuo 41 iki 70 cm,[3] svoris apie 5,3-19,5 kg, patelės apie 2,6-16,8 kg. Stambiausios yra tibetinės makakos (Macaca thibetana),[4] bet per žiemą jų kūno masė labai sumažėja nuo vidutiniško 19,5 kg iki 17,0 kg, o patelių nuo 16,8 kg iki 11,4 kg.[5] Smulkiausios – Macaca ochreata, jų patinai sveria apie 5,3 kg, patelės apie 2,6 kg.[4]

Makakos yra tvirto sudėjimo primatai, jų rankos ir kojos yra maždaug vienodo ilgio. Kailis paprastai būna rudo arba juodo atspalvio. Snukis, kaip ir babuinų (Papio cynocephalus) panašus į šuns, bet suapvalintas, su šnervėmis viršuje. Priklausomai nuo rūšies, uodega gali būti ilga, vidutinio ilgio, trumpa arba visai be uodegos.[3]

Makakos daugiausia vegetarės, ypač mėgsta ėsti įvairius vaisius, bet lengvai prisitaiko ir gali misti įvairiu maistu. Kai kurios rūšys buvo pastebėtos mintančios vabzdžiais, o krabaėdžių makakakų (Macaca fascicularis) nedidelę dalį dietos sudaro ir krabai. Natūraliose buveinėse pastebėta, kad jos vartoja tam tikras daugiau kaip šimto rūšių augalų dalis, įskaitant pumpurus, vaisius, jaunus lapus, žievę, šaknis ir žiedus. Gyvendamos tarp žmonių, makakos nusiaubia žemės ūkio kultūras, pavyzdžiui, kviečių, ryžių ar cukranendrių laukus, taip pat soduose augančius vaisius ar daržoves, pavyzdžiui, pomidorus, bananus, sėjamųjų melionų (Cucumis melo), mangus ar papajas. Žmonių aplinkoje jos taip pat labai priklausomos nuo žmonių vaišinimo maistu, įskaitant žemės riešutų, ryžių, ankštinių augalų ar net paruošto maisto.

Medicininiai tyrinėjimai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kai kurios makakų rūšys plačiai naudojamos medicininiuose bandymuose ir vivisekcijai. XX a. dešimtame dešimtmetyje nustatyta, kad praktiškai visos (apie 90 %) nelaisvėje gyvenančių makakų yra herpeso B viruso nešiotojos. Šis virusas makakoms nepavojingas, tačiau juo gali užsikrėsti žmonės, kuriems jis turi neigiamų pasekmių.

Vanderos (Macaca silenus)
Juodosios makakos (Macaca nigra)
Ceiloninių makakų (Macaca sinica) šeimyna
Meškinė makaka (Macaca arctoides)
Rezusų (Macaca mulatta) patelė su jaunikliu Nepale
Krabaėdės makakos (Macaca fascicularis)

Gentyje 22 rūšys (žemiau jų rūšys ir porūšiai sugrupuoti į makakų grupes):[6][4][7]

  • M. fascicularis grupė:
    • Macaca fascicularis – Krabaėdė makaka;
      • M. f. fascicularis
      • M. f. philippinensis
      • M. f. aureus
      • M. f. atriceps
      • M. f. condorensis
      • M. f. fuscus
      • M. f. karimondjawae
      • M. f. lasiae
      • M. f. tua
      • M. f. umbrosus
  1. terminai.vlkk.lt / Makakos Archyvuota kopija 2023-03-25 iš Wayback Machine projekto.; VLKK terminų bankas | nuoroda tikrinta 2023.03.25.
  2. dro.dur.ac.uk / Macaques at the margins: the biogeography and extinction of Macaca sylvanus in Europe.; Sarah Elton Department of Anthropology, Durham University, Hannah J. O’Regan Department of Archaeology, University of Nottingham; http://dx.doi.org/10.1016/j.quascirev.2014.04.025 | Received 20 January 2014, Available online 2 June 2014.
  3. 3,0 3,1 britannica.com / Macaque; Encyclopædia Britannica
  4. 4,0 4,1 4,2 sciencedirect.com / Chapter 6 – Old World Monkeys; John G. Fleagle, Stony Brook University, Stony Brook, NY | Available online 6 November 2013.
  5. onlinelibrary.wiley.com / Seasonal changes in body weight of Macaca thibetana at Mt. Emei, China; Qi-Kun Zhao | First published: 1994
  6. sciencedirect.com / Chapter 1 – Diversity and Evolutionary History of Macaques with Special Focus on Macaca mulatta and Macaca fascicularis; Christian Roos, Dietmar Zinner | Available online 20 March 2015
  7. macaques.nc3rs.org.uk / About macaques