Lingajata

Lingajatos pasekėjų nešiojama šivalinga. XIX a. dirbinys

Lingajata (skr. लिंगायत = IAST: Liṅgāyata-) arba vyrašaiva (skr. वीरशैव = IAST: Vīraśaiva-) – šaivistinės pakraipos hinduizmo tikėjimo srovė. Ją XII a. dabartinės Karnatakos teritorijoje įkūrė Basava. Srovė susikūrė kaip reformistinis judėjimas, nukreiptas į monoteizmą bei prieš skirstymąsi į kastas.

Lingajatos nariai nešioja ant kaklo pasikabinę lingos atvaizdą ir laiko save esant pašvęstais Šivai. Priešingai nei daugelis kitų Pietų Indijos hinduistų, lingajatos sekėjai nepuoselėja sudėtingos šventyklinės liturgijos, taip pat nepripažįsta brahmanų autoriteto. Taip pat nesilaiko daugelio Indijoje paplitusių ritualinės nešvaros draudimų bei lyčių vaidmenų.

Lingajatos teologija teigia, kad Šiva yra Absoliutas, kuriam tapati kiekvieno žmogaus siela. Tačiau šio tapatumo patyrimą užgožianti maja. Tikėjimas išreiškiamas devocionaliais poetiniais tekstais šnekamąja kanadų kalba, kuriuose aukštinamas Šiva, jo meilė, globa.

Atsisakymas deginti mirusiuosius, egalitarizmas ir polinkis į monoteizmą gali būti nulemtas tiek islamo įtakos, tiek vidinių judėjimų prieš brahmanų dominavimą.