Kvadratinė lygtis
Matematikoje kvadratinė lygtis – antrojo laipsnio daugianarė lygtis, jos išraiška:
Čia a, b, c – realieji skaičiai, Skaičius a vadinamas pirmuoju koeficientu, b - antruoju koeficientu ir skaičius c - laisvuoju nariu.[1]
Kvadratinės lygtys būna pilnosios (nesuprastintos arba suprastintos) ir nepilnosios.[2] Kai a = 1, turima lygtis dažnai vadinama redukuotaja kvadratine lygtimi.[3]
Pilnoji kvadratinė lygtis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Bendra forma:
, kai
Sprendimas:
randame pagalbinį skaičių – diskriminantą D:
Tada galimi trys atvejai:
- Jei tai lygtis turi du skirtingus sprendinius:
- Jei , tai lygtis turi vieną sprendinį:
Pastaba: kartais sakoma, kad tokiu atveju lygtis turi du sutampančius sprendinius. Toks požiūris taikomas, pavyzdžiui, sprendžiant diferencialines lygtis.
Įrodymas :
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Jei , tai lygtis neturi sprendinių realiųjų skaičių aibėje. Tokios lygties sprendiniai yra du kompleksiniai skaičiai:
kur yra menamasis vienetas
Kvadratines lygtis taip pat galima spręsti panaudojant Vijeto teoremą. Pagal ją, lygties sprendiniai gali būti randami iš lygčių sistemos
Vijeto teoremą patogiausia naudoti, kai a=1.
Radus sprendinius, galioja lygybė:
Nepilnoji kvadratinė lygtis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Nepilnoji kvadratinė lygtis yra tokia kvadratinė lygtis, kurios bent vienas iš koeficientų b ir c yra lygus 0.[4] Bendra forma:
Sprendimas:
Kvadratinė lygtis, kurios
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Bendra forma:
Sprendimas:
iškeliame x prieš skliaustus:
Tada iš sandaugos savybių išplaukia, kad
Bikvadratinė lygtis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Su kvadratine lygtimi susijusi yra bikvadratinė lygtis , kuri paverčiama kvadratine lygtimi pritaikius keitinį .[5] Išsprendus lygtį, gaunamos y reikšmės, o iš jų apskaičiuojamos atitinkamos x reikšmės. Jeigu ir bikvadratinė lygtis turi 4 sprendinius, jeigu viena iš y reikšmių yra neigiama, lygtis turi 2 sprendinius, kitu atveju lygtis sprendinių neturi.[6]
Taip pat skaitykite
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Autorių kolektyvas. Matematika. Vadovėlis VII-X klasei. Suaugusiųjų ir savarankiškam mokymuisi. – Kaunas: Šviesa, 2004. – 128 p. ISBN 5-430-03803-2
- ↑ Petrė Grebeničenkaitė, Erika Tumėnaitė. Matematikos korepetitorius namuose. – Kaunas: Šiaurės Lietuva, 2002. – 50 p. ISBN 9986-705-90-8
- ↑ Vidmantas Pekarskas. Matematika: kurso kartojimo medžiaga. – Kaunas: Šviesa, 2004. – 56 p. ISBN 5-430-03932-2
- ↑ Janina Šulčienė. Ar moki matematiką. – Kaunas: Šviesa, 2003. – 20 p. ISBN 5-430-03617-X
- ↑ Vidmantas Pekarskas. Matematika: kurso kartojimo medžiaga. – Kaunas: Šviesa, 2004. – 60 p. ISBN 5-430-03932-2
- ↑ Janina Šulčienė. Ar moki matematiką. – Kaunas: Šviesa, 2003. – 23 p. ISBN 5-430-03617-X