Jurgis Gaižauskas
Jurgis Gaižauskas | |
---|---|
Gimė | 1922 m. spalio 25 d. Karužalaukis, Ukmergės apskritis |
Mirė | 2009 m. gegužės 24 d. (86 metai) Vilnius |
Palaidotas (-a) | Antakalnio kapinėse |
Sutuoktinis (-ė) | Zofija Gaižauskienė |
Vaikai | Alvydė, Eglė, Eugenijus, Jonas, Julius, Jurgis, Rima, Rūta, Saulė, Vilija |
Veikla | kompozitorius, dirigentas, kultūros ir meno veikėjas |
Partija | 1968 m. SSKP |
Alma mater | 1950 m. LSSR konservatorija |
Jurgis Gaižauskas (1922 m. spalio 25 d. Karužalaukyje, Ukmergės apskritis – 2009 m. gegužės 24 d. Vilniuje) – Lietuvos kompozitorius, smuikininkas, dirigentas, kultūros ir meno veikėjas.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1928–1931 m. mokėsi Telšių pradžios mokykloje, 1931–1940 m. Telšių M. Valančiaus gimnazijoje. Pas Telšių katedros vargonininką Albiną Jasenauską mokėsi skambinti fortepijonu, muzikos teorijos ir diriguoti. Dalyvavo Domo Andrulio vadovaujamame Telšių gimnazijos moksleivių orkestre. Dainavo Šaulių sąjungos, giedojo Telšių katedros choruose. 1938–1940 m. subūrė Telšių gimnazijos vyrų chorą ir jam vadovavo. 1939 m. Šiauliuose mokėsi pas smuikininką Povilą Matiuką.
1940–1943 m. studijavo Kauno konservatorijoje: pas Vladą Motiekaitį mokėsi griežti smuiku, pas Vladą Jakubėną ir Jurgį Karnavičių skambinti fortepijonu, pas V. Jakubėną teorinių disciplinų. 1943 m. vokiečiams uždarius konservatoriją, studijas teko nutraukti.
1941–1942 m. Kauno radiofono lengvosios muzikos orkestro smuikininkas. 1942–1943 m. Kauno operetės ir operos orkestro violistas. 1943 m. vasarą apsigyveno Austrijoje, griežė altu Vienos radiofono simfoniniame orkestre.
1945 m. grįžęs į Kauną, vėl įstojo į Konservatoriją mokytis griežti smuiku pas prof. L. Hajosą, o vėliau pas Kazį Matiuką. 1949 m. reorganizavus Kauno ir Vilniaus konservatorijas į Lietuvos valstybinę konservatoriją, joje 1950 m. įgijo smuikininko diplomą (prof. Jakovo Targonskio klasėje), 1950–1953 m. pas Antaną Račiūną dar studijavo kompoziciją.
1953–1997 m. dėstė muzikos teoriją ir kompoziciją Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorijoje, 1953–1972 m. Muzikos teorijos ir kompozicijos skyriaus vedėjas. Jo mokiniais buvo daugelis dabar žinomų kompozitorių: Povilas Dikčius, Teisutis Makačinas, Algirdas Martinaitis, Mikalojus Novikas, Algimantas Raudonikis, Antanas Rekašius, Galina Savinienė, Genovaitė Vanagaitė ir kt.
1957–1977 m. vadovavo Lietuvos radijo ir televizijos kaimo kapelai, 1965–1990 m. Trakų rajono liaudies kapelai „Galvė“, daug koncertavo Lietuvoje ir užsienyje: Latvijoje, Estijoje, Belgijoje, Olandijoje, Rumunijoje, Graikijoje, Čekijoje, Tadžikijoje ir kitur. Nuo 1965 m. visų respublikinių dainų švenčių, taip pat liaudies kapelų švenčių „Grok, Jurgeli“ Kaune bei panašių renginių Telšiuose, Kretingoje, Naujojoje Akmenėje, Kuršėnuose, Utenoje ir Vilniuje nuolatinis dirigentas. Nuo 1958 m. Lietuvos kompozitorių sąjungos narys.
Palaidotas Antakalnio kapinėse.
Kūryba
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Sukūrė per 500 instrumentinių ir per 600 vokalinių įvairių žanrų kūrinių: 3 operas, 3 operetes, 7 simfonijas, 3 uvertiūras, 9 siuitas, 2 simfonines poemas, 5 styginių kvartetus, 9 sonatas smuikui ir fortepijonui, 6 sonatas kitiems instrumentams, 5 koncertus, 4 rapsodijas, kantatų, choro ir solo dainų, muzikos teatrui, radijui ir vaikams. Ypač populiari pirmoji lietuviška opera vaikams „Buratinas“.[1]
Įvertinimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1969 m. LTSR nusipelnęs kultūros ir švietimo darbuotojas
- 1972 m. Lietuvos komjaunimo premija
- 1974 m. LTSR nusipelnęs meno veikėjas
- 1979 m. Jono Švedo premija
- 1986 m. LSSR valstybinė premija
- 1994 m. DLK Gedimino 4 laipsnio ordinas [2]
- 2000 m. Telšių miesto garbės pilietis [3]
- 2009 m. Vyriausybės kultūros ir meno premija [4]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Jurgis Gaižauskas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 563
- ↑ http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=5290
- ↑ http://www.telsiai.lt/go.php/lit/Garbes_pilieciai/232 Archyvuota kopija 2009-11-08 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ http://www.lks.lt/index.php?page=apdovanojimai