John Singer Sargent

John Singer Sargent

Dž. S. Sardžento „Autoportretas“, 1906 m.
Gimė	1856 m. sausio 12 d. Florencija, Italija
Mirė	1925 m. balandžio 14 d. (69 metai) Londonas, Anglija
Palaidotas (-a)	Brukvudo km. kapinės, Anglija
Tautybė	amerikietis

Veikla	Dailininkas

Vikiteka	John Singer Sargent

John Singer Sargent (liet. Džonas Singeris Sardžentas, 1856 m. sausio 12 d. – 1925 m. balandžio 14 d.) – Jungtinių Valstijų tapytojas, potretistas ir akvarelistas.

Biografija

Džonas Singeris Sardžentas gimė 1856 m. sausio 12 d. Florencijoje Italijoje amerikiečių ekspatriantų Ficviljamo Sardžento ir Merės Niubold Singer šeimoje. Jį daugiausiai lavino tėvas, Dž. S. Sardžentas pramoko italų, prancūzų, vokiečių kalbų, išmoko groti pianinu. Jo motina, mėgėja dailininkė, skatino piešti. 1873−1874 m. Dž. S. Sardžentas mokėsi Florencijos dailės akademijoje. 1874 m. tėvas jį išsiuntė tobulintis į Paryžių, kur gegužės mėnesį Dž. S. Sardžentas pradėjo mokytis akademinio tapytojo, portretisto Karoliuso-Diurano (1838−1917) studijoje. Mokytojas skatino tapyti iš karto ant drobės, be paruošiamųjų eskizų, studijuoti laisvumą tapyboje demonstravusius praeities dailininkus: Fransą Halsą, Rembrantą, Van Deiką, Dž. Reinoldsą ir, visų pirma − D. Velaskesą. Tapytojas nuolat eksponavo Paryžiaus salono parodoje ir beveik visi jo ankstyvieji paveikslai rodo mokytojo ir praeities dailininkų įtaką. Kai kurie dešimtmečio pabaigos paveikslai rodo impresionistinės dailės bruožus, Dž. F. Sardžentas tikriausiai buvo susitikęs K. Monė 1876 m. antrojoje impresionistų parodoje.

1876 m. Dž. S. Sardžentas su motina ir seserimi Emili atliko kelionę į JAV, kur apsilankė pasaulinėje parodoje Filadelfijoje ir viešėjo prie Niagaros krioklio. Nuo 1879 m. rudenio dailininkas apleido studijas ir intensyviai keliavo, kad susipažintų su praeities meistrų kūryba: lankėsi Ispanijoje, Olandijoje, Venecijoje. Pradėjo tapyti žanrines scenas, kurios, kartu su portretais, užtvirtino jo dailininko autoritetą. Dėl sėkmės 1877−1882 m. Paryžiaus salonuose dailininkas susikūrė portretų klientūrą. Garsiausiu jo portretu tapo „Madam X “ (1883−1884), kurį jis atliko be užsakimo. Portrete naudojama D. Velaskeso paletė ir potėpiai, figūros profilis primena Ticiano figūras, o veido ir figūros nutapymas be modeliacijų įtakotas E. Manė ir japonų estampų. „Madam X“ sukėlė skandalą 1884 m. Paryžiaus salone ir sulaukė kritikos dėl modelio pozos, modeliavimo, erdvės traktavimo. 1916 m. dailininkas šį paveikslą pardavė Niujorko Metropoliteno muziejuj su prašymu neskelbti modelio tapatybės.^[1]

Po neigiamos Paryžiaus kritikų reakcijos dėl „Madam X“, dailininkas pradėjo labiau ieškoti pripažinimo Anglijoje, kur iš pradžių irgi buvo priimtas nepalankiai. Portretą „Misės Vikers“ 1886 m. Pall Mall Gazette paskelbė blogiausiu metų paveikslu. Nuo 1886 m. Dž. S. Sardžentas apsigyveno Londone. Lankė K. Monė Živerni kaime, dirbo impresionistine maniera. Šios manieros kūrybą vainikavo paveikslas „Gvazdikas, lelija, lelija, rožė“ (1885), sukurtas, kai dailininkas Temzės pakrantės kaimo vietovėje pamatė kiniškų žibintų tarp lelijų. Paveikslas 1887 m. buvo išstatytas Britų meno karališkojoje akademijoje ir laimėjo anglų kritikų bei publikos simpatijas. Paveikslą iškart įsigijo Teito galerija.^[2] 1887−1889 m. dailininkas dirbo JAV, po to − vėl Anglijoje. Jis turėjo daug portretų užsakymų iš madingiausios to meto JAV ir Britanijos aristokratijos ir pasiturinčiojo sluoksnio. Jis taip pat daug laiko skyrė ilgalaikiams viešųjų užsakymų įgyvendinimams Bostono viešojoje bibliotekoje, Bostono dailės muziejuje ir Harry Elkins Widener bibliotekoje Harvardo universitete.

1897 m. Dž. S. Sardžentas priimtas į JAV nacionalinės dizaino akademijos ir Londono britų karališkosios akademijos narius, jam suteiktas Prancūzijos Garbės legiono ordinas. Po 1900 m. dailininkas vis labiau ėmė bodėtis portretine tapyba ir dirbti akvarele. Nuo 1906 m. Dž. F. Sardžentas apskritai atsisakė portretų užsakymų, jo akvarelės taip pat sulaukė sėkmės ir pirkėjų. Daugiausiai Dž. F. Sardžentas jas kūrė kelionėse. Dailininkas mirė 1925 m. balandžio 14 d. Londone. Palaidotas Brukvudo kapinėse, kaime netoli Londono.^[3]

Kūrinių galerija

Dž. S. Sardžento kūriniai chronologine tvarka

Portretai

„Edvardo Darli Boito dukterys“, 1882 m.
„Madam X“, 1884 m.
„Elizabet Vintrop Čanler“, 1893 m.
„Čarlis Stiuartas, šeštasis Londonderio markizas Edvardo VII karūnavimo iškilmėse“, 1904 m.