Jakudza

Jakudza (Yakuza; jap. やくざ ar ヤクザ) – japonų kriminalinių organizacijų, turinčių šimtametes tradicijas ir istoriją, visuma. Atskiros grupuotės vadinamos kumi. Vakaruose jakudza dažnai vadinama „Japonijos mafija“.

Pačioje Japonijoje žodis Jakudza dažniausiai naudojamas apibūdinti šių nusikalstamų organizacijų narį. Pačios organizacijos vadinamos Bōryokudan (暴力団 'smurtinė grupuotė').

Kilmė ir tradicijos

Yra kelios jakudzos kilmės versijos, tačiau nei viena jų nėra labiau pagrįsta už kitas.

Kabuki-mono teorija jakudzą kildina iš XVII a. keisto samurajų klano, išsiskyrusio neįprastomis šukuosenomis, apranga ir labai ilgais kardais. Kabuki-mono dar buvo žinomi kaip hatamoto - yakko (Šoguno tarnai). Tokugavos eroje – ilgos taikos periodas – samurajų paslaugos nebuvo labai reikalingos, todėl tapę roninais jie netrukus perėjo prie kriminalinio gyvenimo būdo. Šiuolaikiniai jakuzos nariai atmeta kabuki - mono teoriją ir kildina save iš machi-yakko (miesto pagalbininkai) – grupuotės, gynusios kaimus nuo plėšikų. Ši versija pristato jakudzą kaip rytietišką Robino Hudo atitikmenį, gynusį skurdžius ir bejėgius.

Jakudzos nariai yra skirstomi į tris grupes: tekiya (narkotikų dileriai), bakuto (lošėjai) ir gurentai (gangsteriai). Narkoprekeivių ir lošėjų šaknys siekia XVIII a., tuo tarpu gurentai atsirado tik po Antro pasaulinio karo, kylant juodosios rinkos prekių paklausai.

Tradiciškai narkoprekeiviai dirbdavo turguose ir mugėse, o lošėjai daugiau telkėsi miestuose. Gurentai buvo didelis kontrastas šioms dviem grupuotėms, kadangi jų organizacijos susikūrė ir veikė pagal Al Kaponės tipo gangsterinių JAV grupuočių principą, tikslų siekdamos atviru smurtu ir grasinimais.

Nestabili Japonijos padėtis pralaimėjus Antrą pasaulinį karą, ypatingai prastas pragyvenimo lygis bei stiprių antikriminalinių struktūrų trūkumas sudarė puikias prielaidas vystytis ir klestėti organizuotam nusikalstamumui.

Pats žodis jakudza (yakusa) pažodžiui vietiniu dialektu reiškia tris skaičius: ya 8, ku 9 ir sa 3, kuriuos susumavę gauname 20. Tai yra pralaiminti ranka japonų hanafuda kortų žaidime ir simbolizuoja jų atstumtumą, „blogosios visuomenės rankos“. Panašiai, kaip Amerikos baikeriai išsitatuiruoja frazę born to lose (angl. gimę pralaimėti)

Ypatingas jakudzos narių skiriamasis bruožas yra tatuiruotės, daugiau primenančios tapybą. Dažnai jos dengia labai didelę kūno dalį: visą nugarą, rankas, net ir kojas ar krūtinę. Pagal tradiciją, jos daromos senoviniu būdu, kuris yra labai skausmingas ir užima daug laiko. Tatuiruočių darymas laikomas ištvermės išbandymu. Dažniausi piešinių motyvai – mitologija, demonai, budizmas. Paskutiniu metu ši tradicija nyksta. Dažnai jakudza išsiskiria ir senu (maždaug 1950-ųjų mados) aprangos stiliumi ir poilgiais atgal šukuojamais, pomada suteptais plaukais.

Skirtingai nuo daugumos kitų kriminalinių grupuočių, jakudza neslepia savo tapatybės. Neretai jų klubai būna pažymėti aiškiais, visiems suprantamais ženklais.

Naujai priimtas narys tam tikroje ceremonijoje, sėdėdamas priešais savo oyabun, kartu išgeria sūdytos sakės su žuvų žvynais, simbolizuojančios kraują. Oyabun taurė paprastai būna pilnesnė, tai simbolizuoja skirtingus jų statusus.

Kažkuo prasižengęs jakudzos narys paprastai atlieka yubizume ceremoniją. Gavęs iš savo vyresniojo peilį (kaip ženklą, ką turi daryti), jis nusipjauna vieną mažojo piršto sanarį. Kitą kartą jau bus kitas sanarys, vėliau gal ir kitas pirštas… tik paprastai tiek labai nevykę nariai neišgyvena iki kito piršto. Ši ceremonija taip pat turi istorines šaknis – netekus mažojo piršto sąnario, labai suprastėja galimybės gerai valdyti kalaviją. Dabar ritualas jau grynai simbolinis.

Organizacija

Manoma, kad šiuo metu Japonijoje yra apie 110 tūkstančių aktyvių narių, pasidalijusių į 2500 šeimų. Palyginimui, JAV yra daugiau nei dvigubai daugiau gyventojų, tačiau priskaičiuojama tik apie 20 tūkstančių organizuotų kriminalinių grupuočių narių, įskaičiuojant visas organizacijas, ne tik italų mafiją. Be abejo, šio pobūdžio statistika yra tik apytikslė, tačiau kontrastas pakankamai didelis. Jakudzos įtaka Japonijoje yra daug platesnė ir daug labiau prasismelkusi, nei mafijos Amerikoje.

Šeimos struktūra

Kaip ir mafijos, jakudzos šeimos struktūra yra piramidės tipo, tačiau sudėtingesnė. Ji pagrįsta oyabun - kobun (pažodžiui: 'tėvo – sūnaus') santykiais. Naujai priimtas narys turi besąlygiškai klausyti savo oyabun. Aukščiausias bosas šeimoje vadinamas kumicho. Po jo seka vyriausiasis patarėjas saiko komon ir „štabo vadas“ so - honbucho. Wakagashira (antrasis žmogus) vadovauja keliems padaliniams, o jam padeda fuku - honbucho. Dar žemesnio rango padalinio vadas yra shateigashira, dažniausiai turintis savo padėjėją shateigashira - hosa. Tipiška kriminalinė jakudzos šeima dar turi daug shatei – jaunesniųjų brolių, ir wakashu – jaunesniųjų lyderių.

Istorija

Dabartinės jakudzos organizacijos formos pradžia laikomas XIX a. samurajaus sūnaus Tojamos Micuru įkurtas Genyosha (Tamsusis Vandenynas) klanas. Jakudza suklestėjo Antrojo pasaulinio karo metais, kai jų narių skaičius smarkiai išaugo iki maždaug 184000, o grupuočių – iki 5200. Tuo metu jakudza turėjo daugiau žmonių, nei Japonijos kariuomenė. Tai neišvengiamai atvedė prie dažnų ir kruvinų gaujų karų dėl įtakos ir teritorijų.

Jošio Kodama

Jošio Kodama

Pirmasis XX a. „Krikštatėvis“, nutraukęs žudynes ir suvienijęs daug skirtingų šeimų, buvo Jošio Kodama. Jis naudojo jakudzą, kad galėtų sukontroliuoti dešiniojo sparno ultranacionalistų politines partijas, o šias, atvirkščiai, naudojo jakudzos suvaldymui. 1930–1940 m. Kodama Kinijoje turėjo didelį šnipų (žvalgų) tinklą, iš kurio gautą informaciją pardavinėdavo Japonijos vyriausybei. Taip pat jis sugebėdavo parūpinti didelius kiekius karui būtinų metalų (strateginių žaliavų) – nikelio, kobalto ir kt., kartais šias prekes išsimainydamas net į heroiną. Turėdamas tokią didžiulę įtaką aukščiausiuose valdžios sluoksniuose, Jošio Kodama sėkmingai plėtė savo verslą, ir karo pabaigoje apie 1945 m. jo turtas buvo vertinamas apytiksliai 175 mln. dolerių.

Japonijai pralaimėjus karą, Jošio Kodama buvo paskelbtas A klasės karo nusikaltėliu – taip vertinami buvo tik aukšto rango karininkai ir vyriausybės nariai. Praleidęs dvejus metus kalėjime, jis išėjo paskelbus amnestiją. Būdamas aistringas antikomunistas ir turėdamas savo žinioje gerą žvalgybos tinklą, priėjimą prie informacijos, susijusios su komunistų judėjimais Japonijoje ir Kinijoje, Kodama tapo vertingu žmogumi ir naujajai valdžiai. Jis naudojo savo įtaką ir banditų armiją slopinti bet kokiam komunistų pasireiškimui.
Galiausiai jakudzos lyderis buvo apkaltintas priesaikos laužymu, korupcija ir įvairių kitų įstatymų pažeidinėjimu, tačiau pripažintas per silpnos sveikatos, kad galėtų stoti prieš teismą. Jošio Kodama mirė 1984 metų sausio 17 dieną.

Kadzuo Taoka

Kitas garsus lyderis buvo Kadzuo Taoka, didžiausios Japonijoje jakudzos šeimos Yamaguchi-gumi oyabun. Jo viešpatavimas truko 35 metus ir pasibaigė tik mirtimi 1981 metais. Vadovaujant Taokai, Yamaguchi-gumi narių skaičius išaugo iki 13000. Jų atstovų buvo 36 iš 47 japonų prefektūrų, kontroliavo virš 2500 įmonių, užsiiminėjo lošimais ir paskolų verslu, daug investavo į sportą ir pramogų verslą. Kadzuo karjera prasidėjo Kobės uostuose, kur jo grupuotė protegavo nekvalifikuotus darbininkus ir labai pigiai siūlė jų darbo jėgą laivybos kompanijoms. Kitos šeimos bandė varžytis dėl šio pelningo reketo, tačiau Kadzuo vadovaujami Yamaguchi-gumi tapo neginčytinais lyderiais ir kontroliavo beveik visą uostą. Skirtingai nei Kodama, Kadzuo Taoka neniekino ir atvirai smurtinių veiklos metodų. 1936 m. jis, būdamas 23 metų amžiaus, sėdo 8 metams kalėjimo už priešiškos grupuotės gangsterio nužudymą. 1943 m., išėjęs iš kalėjimo, vėl grįžo į savo senąją šeimą ir 1946 m. tapo naujuoju jos oyabun. Tuo metu dėl policijos areštų labai susilpnėjusį klaną Kadzuo strategija ir žiaurūs veiklos metodai padarė lyderiaujančia Japonijos jakudzos šeima, išplėtusia savo įtaką iki Osakos ir dar toliau, sunaikinusia arba pajungusia ne vieną priešišką klaną. 1960 metais pats Jošio Kodama turėjo derėtis, kad sulaikytų Yamaguchi-gumi sverbimąsi į Tokiją. 1972 m. įvyko sandėris tarp Yamaguchi-gumi ir Tokijo Inagawa-kai klanų, sukūręs beprecedentinės įtakos jakudzos aljansą, kurio kontrolės išvengė tik keturios prefektūros.

Kadzuo Taoka mirė 1981 liepą, nuo širdies smūgio. Jo laidotuvės buvo didelis renginys, kuriame dalyvavo ne tik Yamaguchi-gumi vadai iš viso krašto, bet ir daug žinomų Japonijos pramogų verslo žvaigždžių, aktorių ir dainininkų. Po lyderio mirties buvo areštuota apie 900 klano narių. Yamaguchi-gumi per plauką išvengė visiško žlugimo.

Verslas

Jakudza yra prasiskverbusi į daugybę sričių: narkotikų prekyba, pinigų skolinimas, azartiniai žaidimai, reketas, nekilnojamas turtas, akcijų birža, prostitucija, pornografija, ginklų prekyba ir kt.

Jakudza organizuoja nelegalius prostitučių įvežimus iš Filipinų ir Kinijos, dažniausiai sugundydami trokštančias ištrūkti iš skurdo merginas pažadais apie gerą darbą ir atlyginimą Japonijoje. Didelę įtaką šios kriminalinės šeimos turi ir rytuose paplitusiuosiame sekso turizme. Jakudza yra pagrindinis nelegalus ginklų iš Amerikos ir Europos importuotojas (Japonijoje bet kokie asmeniniai šaunamieji ginklai yra uždrausti).

Jakudza Amerikoje

JAV jakudza stipriausiai įsikūrusi Havajuose, kur atvyksta daug turistų iš rytų Azijos, tačiau egzistuoja ir kituose regionuose. Havajai yra vienas iš ginklų į Japoniją gabenimo punktų, taip pat metaamfetamino „ledo“ prekybos JAV stotis. Čia japonų mafija yra nemažai investavusi į nekilnojamą turtą ir lošimų verslą.

Kitas didelis jakudzos centras JAV yra Kalifornija, ypač – Los Andželas, kur suvažiuoja daug jaunų merginų, norinčių tapti aktorėmis. Kriminalinės grupuotės jas panaudoja pornografijos industrijoje, taip pat – prostitucijoje.

Manoma, kad jakudza veikia ir Niujorke, sąjungoje su čia įsigalėjusia italų mafija.

Nuorodos

• CrimeLibrary.com Archyvuota kopija 2005-03-09 iš Wayback Machine projekto.
• www.okinawan - shorinryu.com