Pereiti prie turinio

Izoleucinas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Izoleucinas
Sisteminis (IUPAC) pavadinimas
(2S,3S)-2-Amino-3-methylpentanoic rūgštis
CAS numeris 73-32-5
PubChem 6306
EINECS 200-798-2
Cheminė formulė C6 H13 N O2
Molinė masė 131.18 g mol−1
SMILES CCC(C)C(N)C(=O)O
Rūgštingumas (pKa) 2.26
9.60
Bazingumas (pKb)
Valentingumas
Fizinė informacija
Tankis
Išvaizda
Lydymosi t° 284 °C
Virimo t°
Lūžio rodiklis (nD)
Klampumas
Tirpumas H2O
Šiluminis laidumas
log P
Garavimo slėgis
kH
Kritinis santykinis drėgnumas
Farmakokinetinė informacija
Biotinkamumas
Metabolizmas
Pusamžis
Pavojus
MSDS
ES klasifikacija
NFPA 704
Žybsnio t°
Užsiliepsnojimo t°
R-frazės
S-frazės
LD50
Struktūra
Kristalinė struktūra
Molekulinė forma
Dipolio momentas
Simetrijos grupė
Termochemija
ΔfHo298
Giminingi junginiai
Giminingi grupė
Giminingi junginiai
Giminingos grupės

Izoleucinas (Ile) – viena iš dvidešimties dažniausių aminorūgščių Žemėje.

Izoleucinas saugo raumenų baltymus nuo suirimo, kurį skatina dideli fiziniai krūviai. Dalyvauja sintetinant hemoglobiną, krešint kraujui, reguliuoja cukraus kiekį. Izoleucino reikia normalaus augimo užtikrinimui. Suaugusiems izoleucinas būtinas azoto apykaitai. Izoleucino yra baltyminiame maiste: mėsoje, žuvyje, kiaušiniuose, sojose. Jo trūkumo požymiai panašūs į hipoglikemijos, kuriai būdinga silpnumas, galvos skausmas ir svaigimas. Jis sudaro 5,60 % visų esamų aminorūgščių.