Ispanijos pilietinis karas
Ispanijos pilietinis karas | |||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|
Priklauso: Tarpukaris | |||||||
Respublikonų kariai | |||||||
| |||||||
Konflikto šalys | |||||||
Antroji Ispanijos Respublika
|
Franko Ispanija
| ||||||
Vadovai ir kariniai vadai | |||||||
Respublikonų vadas Manuel Azaña |
Nacionalistų vadas Francisco Franco | ||||||
Pajėgos | |||||||
450 000 pėstininkų 350 lėktuvų 200 artilerijos baterijos (1938 m.)[1] |
600 000 pėstininkų 600 lėktuvų 290 artilerijos baterijos (1938 m.)[2] | ||||||
Nuostoliai | |||||||
~500 000 žuvo[nb 1]
|
Ispanijos pilietinis karas vyko nuo 1936 liepos iki 1939 m. balandžio, jame kovojo generolo Francisko Franko vadovaujami pučistai (vadinami nacionales, nacionalistai arba facciosos, fašistai) ir demokratiškai išrinkta Antrosios Ispanijos respublikos su vyriausybė bei ją remiantys partizanai respublikonai (priešų vadinti rojos, raudonieji). Pilietinis karas baigėsi respublikonų pralaimėjimu bei Francisko Franko diktatūros, kuri truko iki 1975 m., įsigalėjimu.
Priežastys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pilietinio karo priežastys susijusios su ypač aštriais socialiniais, politiniais bei kultūriniais pasikeitimais Ispanijos visuomenėje. Nuo XIX a. vidurio šalyje kilo daugybė smurtinių konfliktų, kurie liko neišspręsti. Jie kaupėsi ir paaštrėjo, kai po pralaimėjimo Ispanijos-JAV kare senosios institucijos prarado savo pagrindą ir buvo sunaikintos.
Kitų valstybių vaidmuo
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šito „pilietinio“ karo metu daugiau ar mažiau tiesiogiai susidūrė būsimosios Antrojo pasaulinio karo dalyvės: Hitlerio Vokietija ir Musolinio Italija iš vienos pusės, Stalino Tarybų Sąjunga iš kitos pusės. Prancūzija ir Didžioji Britanija tiesiogiai kare nedalyvavo, bet leido Tarptautinėms brigadoms kovoti respublikonų pusėje. Kai kurių istorikų nuomone tai, kad Ispanijos Respublika pralaimėjo 1936–1939 pilietinį karą, didžiąja dalimi buvo nulemta to, kad JAV, Didžioji Britanija ir Prancūzija kare išliko neutraliomis, tuo tarpu kai Vokietija ir Italija fašistų sukilimui teikė didelio masto pagalbą.
Prancūzijos neutralumą daugiausia lėmė jos politinės sistemos nestabilumas to karo metu. Karo pradžioje Prancūzijai vadovavo premjeras Leon Blum, Prancūzijos Liaudies Fronto, kairiųjų partijų koalicijos, valdžiusios Prancūziją, lyderis.
Chronologija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Maištą pradėjo F. Franko kariniai daliniai Meliloje ir Ispanijos Maroke bei Kanarų salose. Maištininkai patraukė į savo pusę didesnę dalį sausumos pajėgų ir 1936 m. liepos 18 d. jie užpuolė keliolika Ispanijos miestų. Karinis jūrų laivynas ir karo aviacija liko ištikimi respublikonams ir tai sutrukdė marokiečiams ir svetimšalių legionams patekti į Ispaniją.
1936
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- vasario 16: rinkimų Liaudies Fronto pergalė.
- liepos 18 : Ispanijos pilietinio karo pradžia (pabaiga 1939).
- liepos 20 : Nepavykę nacionalistų sukilimai Madride ir Barselonoje.
- liepos 24 : Prancūzijos pagalbos respublikonams pradžia.
- liepos 26: nacionalistų chuntos įsikūrimas Burge.
- liepos 28 : Pirmųjų vokiečių ir italų lėktuvų atvykimas padėti nacionalistams.
- rugpjūčio 1 : Léon Blum pasiūlo nesikišimo į Ispaniją politiką.
- rugpjūčio 8 : Prancūzija uždaro savo sieną su Ispanija.
- rugsėjo 9 : Londono konferencija dėl nesikišimo į Ispaniją.
- Rugsėjo mėnesį Kominternas patvirtino internacionalinių brigadų kūrimą Ispanijoje.
- spalio 1 : Generolas F. Frankas tampa nacionalistų vyriausybės galva.
- spalio 1 : Baskai balsuoja už autonomiją.
- spalio mėnesį sukuriamos internacionalinės brigados.
- lapkričio 8: nepavykęs frankistų puolimas prieš Madridą (lapkričio 8-18).
1937
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- vasario 6: naujas nepavykęs frankistų puolimas prieš Madridą : Jarama mūšis (vasario 6-28).
- vasario 8 : Italų ekspedicinės pajėgos užima Malagą.
- kovo 8 : Gvadalacharos mūšis: italų pajėgų Madrido sektoriuje gynyba (kovo 8-18).
- balandžio 19 : Dekretas, kuriuo Falanga skelbiama vienintele nacionalistų zonos partija.
- balandžio 26 : Gernikos miesto (Guernica) Ispanijos Baskų šalyje bombardavimas vykdytas vokiečių Kondoro legiono aviacijos : 1 500 žuvusiųjų.
- gegužės 3 : Anarchistų iš POUM sukilimas ir jo numalšinimas Barselonoje.
- gegužės 17 : Negrin’o vyriausybės suformavimas respublikonų zonoje.
- Rugpjūčio mėnesį komunistų karinės pajėgos baigia žemės nacionalizavimą Aragone.
- spalio 19 : Frankistai baigia respublikonų Atlanto pakrantės teritorijų užkariavimą.
1938
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- sausio 8 : Respublikonai užima Teruel.
- vasario 22 : Frankistai atsiima Teruel.
- kovo 13 : Prancūzija atidaro sienas kariuomenės tranzitui į respublikonų zoną.
- balandžio 5 : Socialistų ministras Indalecio Prieto palieka gynybos ministro pareigas, nes negali sustabdyti komunistų ir tarybinių patarėjų įtakos armijoje stiprėjimo.
- balandžio 15 : Frankistų pajėgos pasiekia Viduržemio jūrą ir padalina Respubliką į dvi dalis.
- Birželį Prancūzija dar kartą uždaro savo sieną su respublikonų Ispanija.
- liepos 24 : Paskutinė didelė respublikonų ofenzyva prie Ebro.
- lapkričio 15 : Respublikonų atsitraukimas prie Ebro.
- lapkričio 23 : Frankistų puolimo Katalonijoje pradžia.
1939
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- sausio 15 : Prancūzija eilinį sykį atnaujina leidimą kariuomenės tranzitui į Ispanijos Respubliką.
- sausio 26 : Frankistai užima Barseloną, Katalonija papuola į F. Franko rankas, 450 000 ispanų pabėgėlių patenka į Prancūziją, kur yra internuojami.
- vasario 5 : Frankistai užbaigia Katalonijos okupaciją (vasario 5-9).
- vasario 27 : Prancūzija ir Didžioji Britanija pripažįsta frankistų režimą.
- kovo 5 : Pulkininko Casado pučas respublikonų zonos viduje Madride (kovo 5-10).
- kovo 6 : Prezidento Negrin ir pagrindinių komunistų lyderių pabėgimas.
- kovo 28 : Karo pabaiga: Madrido užėmimas.
- kovo 31 : Frankistai užima visą Ispanijos teritoriją.
- balandžio 1 : Ispanijos pilietinio karo pabaiga. F. Franko diktatūros Ispanijoje pradžia (baigėsi 1975).
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pastabos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Nuostolių skaičius yra neaiškus; manoma, kad žuvo tarp 500 000 ir 1 milijono. Pagal naujausius duomenis aukų skaičius 500 000. Thomas Barria-Norton, Ispanijos pilietinis karas (2001 m.), pp. xviii & 899–901, inclusive.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Ispanijos Pilietinio karo portalas
Ispanijos istorijos chronologija
Ispanijos pilietinio karo laikų plakatų kolekcija Archyvuota kopija 2010-01-04 iš Wayback Machine projekto.