Hiphopas
|
Šio puslapio ar jo dalies stilius neatitinka Vikipedijos kalbos standartų. Jei galite, pakoreguokite stilių, kad tiktų enciklopedijai. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą. |
Hiphopas − kultūros judėjimas, 1970 m. prasidėjęs Niujorko rajone Bronkse. Nuo to laiko išpopuliarėjo visame pasaulyje. Pagrindiniai hiphopo elementai: MC (vokalas), grafitis, beatbox, b – boys (breiko šokis), DJ.
Hip Hop kultūrą sudaro Break beat, repas, breiko šokėjai bei grafitis. Jos atsiradimas siejamas su didžėjų Afrika Bambaataa ir Grandmaster Flash ritminiais eksperimentais Dub ir Funk muzikos pagrindu 1970 m. viduryje. Hip Hop muzika atliekama taip: vienas atlikėjas atkakliai bando repuoti (t. y. energingai deklamuoja ritmišką tekstą), kitas preciziškai suka plokšteles akomponuodamas. Hip Hop didžėjai pirmieji panaudojo „scratching“ techniką – plokštelės „braižymą“, kuris smarkiai paįvairina ritminę struktūrą.
Hiphopo istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Hiphopo istorija prasidėjo 1969 m. Pietų Bronkse, Niujorke. Tiesa, žodžio hiphopas tada dar nebuvo, jis atsirado tik po penkerių metų (jį pasiūlė DJ Afrika Bambaataa). 1969 m. kitas legendinis didžėjus, Kul Herkas, sugalvojo kitą žodį: „b – boys“ – sutrumpinimas nuo „break boys“. Kul Herkas į Bronksą atvyko iš Jamaikos ir atnešė savitą gatvės vakarėlių supratimą, kur didžėjus suka plokšteles, o poetai kalba pagal muziką. Kul Herkas pradėjo naują pigių slaptų vakarėlių Niujorko getuose erą. Į rūsius ar apleistus namus, kuriuose jie vyko, ateidavo daug jaunimo, žmonės rinkdavosi prie klubų durų, kur grojo jų pamėgti didžėjai. Vis labiau tarp Niujorko „bibojų“ populiarėjo hiphopo šokis, vadinamas breiku, o jau 1972 m. Bronkse ir Harleme buvo daug breiko brigadų, kurios dalijo miesto teritoriją ir šoko kiekviena savo sankryžoje.
Kita visiems žinoma ankstyvojo hiphopo kryptis buvo grafitis. Ši kryptis atsirado 1969 m., kai 16-metis juodaodis Demetrivsas iš Vašingtion Hajtso pradėjo dažais rašyti savo pravardę – Taki 183 – ant Niujorko pastatų sienų. Tokios žymos buvo vadinamos „tagais“, ir jos dažniausiai buvo siejamos su breikerių pravardėmis. Bet pats didžiausias hiphopo iškilimas buvo, žinoma, repo muzikos atsiradimas. Prasidėjo viskas 1975 m., kai Kul Herkas vakarėlyje klube „Hevalo“ paėmė mikrofoną ir pradėjo breiko metu kalbėtis su šokančia minia. Visiems patiko. Iš pradžių tai buvo kokios nors palaikančios frazės, vėliau į šį monologą buvo įtrauktos ir kitos improvizacijos. Tai anuomet buvo vadinama ne repu, o žodžiu „emceeingi“.
Repo šaknys glūdi tradicinėje Afrikos kultūroje, bet literatūroje apie repą ir jo formas („dozens“ ir „signifying“, dar vadinami „talking shit“) pradėta rašyti maždaug 1930 m. Harleme ir Pietų Bronkse. Jaunimas varžėsi, kad kiek galima geriau improvizuotų eiliuotą tekstą pagal griežtas taisykles. Du varžovai pakaitomis keitėsi savo tekstais, kol vienas pralaimėdavo. Tuo metu repo tikslas buvo kiek galima stipriau įžeisti savo varžovą, o dar geriau – jo motiną ar seserį.
Palaipsniui repo žanras pasirodė ir Niujorko diskotekose. Taigi viename iš tokių vakarėlių (tiesa, jis vyko gryname ore) susitinka Grendmasteris Flešas ir jo draugelis Kovbojus su Mele Melu (Mele Melas – vienas iš pirmiausių repo skaitytojų) ir dar su trimis vaikinais sukuria pirmąją pasaulyje repo grupę „Grand Master Flash & The Furious 5“. Tiesa, repą įrašinėjo ir anksčiau, tai buvo poetas – bitnikas Amiri Baraku (dar vadinamas Leroj Džons), Haki Madhubuti, taip pat grupė „Last Poets“.
Laikui bėgant hiphopas ėmė keistis. 1974 m. DJ Afrika Bambaataa įsteigė pusiau religinę organizaciją „Zulu Nations“ – ir tai buvo repo ideologizacijos pradžia. Būtent tada ir atsiranda pats terminas hiphopas, žymintis kartu muziką, šokį, gyvenimo būdą ir ideologiją. „Zulu Nations“ uždavinys buvo breiko, repo, graffiti ir kitų afrikietiškų menų išaukštinimas, norint juodaodžiams vaikinams ugdyti nacionalinį išdidumą ir atriboti juos nuo agresijos, nusikalstamumo ir kokaino. Vėliau ir repas, ir pats hiphopas įgauna daugiau militaristinį pobūdį.
Po kelerių metų į hiphopą pradėjo skverbtis komercija. Hiphopas tampa komercijos žaidimu. Bet 1988 m. jauna vakarų pakrantės grupė „NWA“ („Niggas Wit‘ Attitude“), kurios lyderiu buvo Eazy-E, taip pat į jos sudėtį įėjo Dr. Dre ir Ice Cube, iš Los Andželo geto Komptono išleido savo pirmąjį albumą „Straight Outta Compton“ ir be jokių kalbų išsprendė klausimą apie hiphopo likimą.
Prasidėjo gangsta – repo istorija. Dabar dainų tekstai buvo vien tik apie merginas, kokainą ir „drive by shooting“ (kai žudiko mašina važinėdama šaudo). Buvo demonstruojamas ne gėris ir teisingumas, bet banditų amoralumas. Žymiausi to meto reperiai buvo 2Pac, Liuteris Kempbelas ir Eazy-E, Dr. Dre, Ice Cube, Notorious Big. Laikui bėgant, ypač po 2Pac mirties, gangsta – repas ėmė gesti. Bet visgi gangsta tematika išliko, nors jau be kraujo ir mėsos. Kaip tik remiantis šia gangsta tematika atsirado dar vienas žymus repo atlikėjas Puff Daddy, vėliau reperė moteris Cardi B ir kiti.
Hiphopas Lietuvoje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Viskas prasidėjo 1988 m., byrant SSRS. Tuo laikotarpiu per sieną sunkėsi vis daugiau informacijos apie Vakaruose gyvuojančias kultūras ir subkultūras, bet jaunimui svarbiausia jų sudėtinė dalis buvo muzika. Viena tokių subkultūrų – hiphopas, o būtent su šiuo reiškiniu susijusi Sindikato gyvastis, suleidusi šaknis ir pas mus. Pačioje pradžioje jos pasekėjus suskaičiuoti būtų pakakę dviženklio skaičiaus per visą Lietuvą, bet palaipsniui tas skaičius didėjo. Šis didėjimas galų gale virto taip vadinamąja „pirma banga“, savotiška mada. Hiphopą propaguojančio jaunimo buvo nemaža, tačiau daugelis, keičiantis muzikos stilių dominavimui, keitė ir savo įvaizdį gatvės visuomenėje. Laikas bėgo, banga nuslopo, tačiau dalis hiphopo šalininkų tokiais ir liko.
Gatvėse atsirado pirmieji tagai ir grafitis, ėmė šokti breiką. Tai ėmė virsti galinga banga, miestuose ir miesteliuose pridygsta įvairių „squad“, „crew“ ir „family“, kurių šviežiai iškepti MC pradeda varyti pirmąjį lietuviškąjį repą.