Pereiti prie turinio

Hermann Grassmann

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Hermanas Grasmanas
Hermann Günther Graßmann
Gimė 1809 m. birželio 15 d.
Štetinas, Prūsijos karalystė
Mirė 1877 m. rugsėjo 26 d. (68 metai)
Štetinas, Vokietijos imperija
Tėvai Justus Günter Grassmann
Veikla matematikas, kalbininkas, fizikas, leidėjas
Sritis kalbotyra, matematinė fizika, daugialinijinė algebra, optika
Organizacijos Štetino gimnazija
Pareigos direktorius
Išsilavinimas profesorius
Alma mater Berlyno universitetas
Žinomas (-a) už dėl Grasmano dėsnio optikoje, Grasmano dėsnio kalbotyroje, grasmaniškųjų skaičių matamatikos fizikoje

Hermanas Grasmanas (Hermann Günther Graßmann; 1809 m. birželio 15 d. – 1877 m. rugsėjo 26 d.) – Vokietijos matematikas, kalbininkas, fizikas, mokslininkas-polimatas, leidėjas.

Gimė matematiko šeimoje Štetine, lankė šio miesto gimnaziją. 1827 m. Berlyno universitete studijavo teologiją, įgijo klasikinių kalbų, literatūros, filosofijos žinių. Vėliau dėstė matematiką ir gamtos mokslus mokyklose, vystė savo matematines teorijas. Tapo Štetino gimnazijos direktoriumi (kaip anksčiau – jo tėvas). Tiesa, jo matematinės teorijos nebuvo pripažintos. 1848–1849 m. politinės suirutės metu leido laikraštį, agituojantį už Vokietijos vienybę ir konstitucinę monarchiją.

Hermano Grasmano garbei pavadintas jo pastebėtas dėsnis apie monochromatinių spalvų suvokimą (Grasmano dėsnis).

Po to, kai Grasmano matematinės teorijos buvo atmestos, mokslininkas pasinėrė į kalbotyrą. Jis rašė knygas apie vokiečių gramatiką, rinko liaudies dainas, mokėsi sanskrito. Jis parengė Rigvedos vertimą bei sudarė itin vertinamą Rigvedos žodyną; jam buvo suteikta Amerikos orientalistų draugijos narystė. Hermano Grasmano garbei pavadintas ir kalbotyros dėsnis, galiojantis senosioms indoeuropiečių kalboms – jei po aspiruoto priebalsio seka kitas aspiruotas priebalsis tai pirmasis praranda aspiratą. 1876 m. tapo Tiubingeno universiteto garbės daktaru.