Pereiti prie turinio

Hanų dinastija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Han dinastija)
History of China
History of China
Kinijos istorija
Legendiniai valdovai
Sia dinastija
Šangų dinastija
Džou dinastija
Činų dinastija
Hanų dinastija
Šešių dinastijų laikotarpis
Trys valstybės
Vakarų Dzin
Pietų ir šiaurės dinastijos
Sui dinastija
Tangų dinastija
5 dinastijos ir 10 karalysčių
Songų dinastija
Juan dinastija
Mingų dinastija
Čingų dinastija
Kinijos Respublika
Kinijos Liaudies Respublika

Han dinastija (tradiciniai rašmenys: 漢朝; supaprastinti rašmenys: 汉朝; pinyin: Hàn cháo) – Kinijos imperatorių dinastija, valdžiusi 206 m. pr. m. e.220 m., po Čin dinastijos.[1] Tradiciškai Han periodas laikomas vienu svarbiausių klestėjimo laikotarpių Kinijos istorijoje. Iki šiol etniniai kinai save vadina „haniais“.

Han dinastija skirstoma į du periodus:

925 m. valdė uzurpatorius Vang Mang (Wang Mang).

Ankstesniosios (Qian Han 前漢), arba Vakarų (Xi Han 西漢) Han dinastijos sostinė buvo Čanganis (Chang’an). Po Čin Ši Huangdi mirties imperijoje kilo maištai. 206202 m. pr. m. e. tarpuvaldžiu tarpusavyje kovojo dvi didesnės stovyklos: vienai vadovavo Liu Bang, Han valdovas, kitai – Siang Ju (Xiang Yu), Ču valdovas. Taip pat kovojo keletas smulkesnių valdovų. Galiausiai pergalę pasiekė ir naujos dinastijos įkūrimą paskelbė Liu Bangas. Taigi Han dinastijos pradžia galima laikyti arba 206 m. pr. m. e., kai žlugo Čin dinastija, arba 202 m. pr. m. e., kai nusižudė Siang Ju.

Han administracinis padalinimas apie 2 m.
Han ryšiai su kitomis valstybėmis apie 2 m.

Naujoji imperija išlaikė Čin administracinę sistemą, tačiau sušvelnino centralizaciją: politiniais sumetimais kai kur buvo įkurtos vasalinės valdos. Įkūręs dinastiją, Liu Bangas padalino šalį į keletą „feodalinių valstybių“, kad patenkintų savo buvusius sąjungininkus, nors jais planavo atsikratyti vėliau, sustiprinęs valdžią. Liu Bango (vėliau vadinto Gaodzu arba Gaodi) įpėdiniai valdė derindami legistinius metodus su daoistiniais. Tuo laikotarpiu Kinija palaikė taikius santykius su siunų gentimis per santuokas ir mokėdami duoklę. Kita vertus, Han dinastijos valdymo metu konfucianizmas paskelbtas oficialiąja ideologija. Šiuo periodu kanonizuoti pagrindiniai konfucianistiniai veikalai, kuriama imperatoriškoji biblioteka, atsiranda valstybinių egzaminų sistema (būdas atrinkti valdininkus).

Po Liu Bango mirties prasidėjus intrigoms valdžia atiteko nepilnamečiam jo sūnui, o iš tiesų kaip regentė valdė jo motina Liu Taihou (呂太后 Lü Taihou), taip pat vadinta imperatoriene Gao (高皇后 Gaō Huánghoù). Imperatorius Vendi susidorojo su Liu klanu. Jo valdymo metu imtasi gaivinti konfucianizmą.

Turbūt žymiausias Han imperatorius – Udi. Jo valdymo metu valstybėje įsitvirtino konfucianizmas. Prie to ypač prisidėjo imperatoriaus patarėjas Dong Džongšu. Udi era pasižymėjo karine ekspansija. Prasideda aktyvi prekyba su užsieniu, suklesti šilko kelias. Vykdomos grandiozinės statybos. Įvedamas valstybinis monopolis druskai ir geležiai (dėl šito to meto visuomenėje kilo daug nepasitenkinimo). Prekybą taip pat kontroliavo valstybė.

Han dinastijoje imperatoriai pradeda naudoti devizus, kuriais siekė apibūdinti atskirus savo valdymo periodus, nustatyti pasiryžimą, priminti apie kokį nors svarbų įvykį (pavyzdžiui, dangiškosios malonės ženklą).

I a. į Kiniją atkeliauja budizmas – tam turėjo įtakos aktyvūs ryšiai su užsienio valstybėmis.

Vakarų Han imperatoriai:

Pomirtinis vardas1 Asmeninis vardas Lietuviškai Valdymo metai Laikotarpio pavadinimas² Laikotarpio datos
Gao Zu
高祖
Liu Bang
劉邦
Gao Dzu; Liu Bangas 206195 m. pr. m. e. Nebuvo
Hui Di
惠帝
Liu Ying
劉盈
Hui Di; Liu Ingas 194188 m. pr. m. e. Nebuvo
Shao Di (Shao Di Gong)
少帝
Liu Gong
劉恭
Šao Di, Šao Di Gong; Liu Gongas 188184 m. pr. m. e. Nebuvo
Shao Di (Shao Di Hong)
少帝
Liu Hong
劉弘
Šao Di; Liu Hongas 184180 m. pr. m. e. Nebuvo
Wendi
文帝
Liu Heng
劉恆
Vendi; Liu Hengas 179157 m. pr. m. e. Hòuyuán (後元 houjuan) 163156 m. pr. m. e.
Jing Di
景帝
Liu Qi
劉啟
Dzing Di; Liu Či 156141 m. pr. m. e. Zhōngyuán (中元 džongjuan)

Hòuyuán (後元 houjuan)

149143 m. pr. m. e.

143141 m. pr. m. e.

Wudi
武帝
Liu Che
劉徹
Udi; Liu Če 14087 m. pr. m. e. Jiànyuán (建元 dzianjuan)

Yuánguāng(元光 juanguang)
Yuánshuò (元朔 juanšuo)
Yuánshòu (元狩 juanšou)
Yuándǐng (元鼎 juanding)
Yuánfēng (元封 juanfeng)
Tàichū (太初 taiču)
Tiānhàn (天漢 tianhan)
Tàishǐ (太始 taiši)
Zhēnghé (征和 dženghe)
Hòuyuán (後元 houjuan)

140135 m. pr. m. e.

134129 m. pr. m. e.
128123 m. pr. m. e.
122117 m. pr. m. e.
116111 m. pr. m. e.
110105 m. pr. m. e.
104101 m. pr. m. e.
10097 m. pr. m. e.
9693 m. pr. m. e.
9289 m. pr. m. e.
8887 m. pr. m. e.

Zhao Di
昭帝
Liu Fuling
劉弗陵
Džao Di; Liu Fulingas 8674 m. pr. m. e. Shǐyuán (始元 šijuan)

Yuánfèng (元鳳 juanfeng)
Yuánpíng (元平 juanping)

8680 m. pr. m. e.

8075 m. pr. m. e.
74 m. pr. m. e.

Chāngyí Wáng Hè
昌邑王 arba 海昏侯
Liu He
劉賀
Čang-i valdovas He; Liu He 74 m. pr. m. e. Yuánpíng (元平 juanping) 74 m. pr. m. e.
Xuan Di
宣帝
Liu Xun
劉詢
Siuan Di; Liu Siunas 7349 m. pr. m. e. Běnshǐ (本始 Benši)

Dìjié (地節 didzie)
Yuánkāng (元康 juankang)
Shénjué (神爵 šendziue)
Wǔfèng (五鳳 ufeng)
Gānlù (甘露 ganlu)
Huánglóng (黃龍 huanglong)

7370 m. pr. m. e.

6966 m. pr. m. e.
6561 m. pr. m. e.
6158 m. pr. m. e.
5754 m. pr. m. e.
5350 m. pr. m. e.
49 m. pr. m. e.

Yuan Di
元帝
Liu Shi
劉奭
Juan Di; Liu Ši 4833 m. pr. m. e. Chūyuán (初元 čujuan)

Yǒngguāng (永光 jongguang)
Jiànzhāo (建昭 dziandžao)
Jìngníng (竟寧 dzingning)

4844 m. pr. m. e.

4339 m. pr. m. e.
3834 m. pr. m. e.
33 m. pr. m. e.

Cheng Di
成帝
Liu Ao
劉驁
Čeng Di; Liu Ao 327 m. pr. m. e. Jiànshǐ (建始 dzianši)

Hépíng (河平 heping)
Yángshuò (陽朔 jangšuo)
Hóngjiā (鴻嘉 hongdzia)
Yǒngshǐ (永始 jongši)
Yuányán (元延n2 juanjan)
Suīhé (綏和 suihe)

3228 m. pr. m. e.

2825 m. pr. m. e.
2421 m. pr. m. e.
2017 m. pr. m. e.
1613 m. pr. m. e.
129 m. pr. m. e.
87 m. pr. m. e.

Ai Di
哀帝
Liu Xin
劉欣
Ai Di; Liu Sinas 61 m. pr. m. e. Jiànpíng (建平 dzianping)

Yuánshòu (元壽 juanšou)

63 m. pr. m. e.

21 m. pr. m. e.

Ping Di
平帝
Liu Kan
劉衎
Ping Di; Liu Kanas 1 m. pr. m. e.5 m. Yuánshǐ (元始 juanši) 1 m. pr. m. e.5 m.
Ruzi Ying
孺子嬰
Liu Ying
劉嬰
Žudzi Ing; Liu Ingas 68 m. Jùshè (居攝 dziuše)

Chūshǐ (初始 čuši)

6 m.8 m. spalis

8 m. lapkritis – gruodis

1 Paprastai valdovas įvardijamas prieš pomirtinį vardą pridedant dinastijos pavadinimą (Han), išskyrus Liu Gong, Liu Hong, Ruzi Ying ir Changyi valdovą.
2 Laikotarpio pavadinimas – imperatoriaus valdymo devizas, pagal kurį jo era skirstoma į atskirus laikotarpius. Skliausteliuose kursyvu – lietuviška pavadinimo transkripcija.

Sin dinastija (Vang Mang valdymas)

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mūsų eros pradžioje smarkiai pablogėjo ekonominė situacija, šalyje vyko kovos dėl valdžios. Pasinaudojęs proga, valdininkas Vang Mang užėmė sostą ir paskelbė Sin (xin; pažodžiui „naujosios“) dinastijos (新朝) įkūrimą. Vang Mang buvo vienintelis šios trumpaamžės dinastijos imperatorius. Jis pasižymėjo kaip reformatorius, tačiau jo reformos buvo nukreiptos į anksčiau panaikintų dalykų atgaivinimą. Vang Mangas atkūrė kai kuriuos kultus, kurių buvo atsisakyta dėl pernelyg didelių išlaidų, išlaisvino vergus, atšaukė senuosius pinigus, pakeitė didikų titulus, uždraudė pardavinėti žemę. Tačiau kilo žemvaldžių ir pirklių maištas, kuriam vadovavo Liu klano (t. y. valdovo šeimos) atstovas Liu Siu (Liu Xiu). Liu Siu atkūrė Han dinastiją.


Asmeninis vardas Valdymo metai Laikotarpio pavadinimas
Wang Mang (Vang Mangas) 923 m. Shĭjiànguō (始建國 šidzianguo, „Tautos kūrimo pradžia“) 913

Tiānfēng (天鳳 tianfeng, „Dangiškasis feniksas“) 1419 m.
Dìhuáng (地皇 dihuang, „Žemiškasis imperatorius“) 20 -23 m.

Rytų (東漢 Dong Han) arba Vėlyvosios Han (後漢 Hou Han) dinastijos sostinė buvo Luojange. Liu Siu, nuvertęs nuo sosto Vang Mangą, tapo imperatoriumi Guang Udi. Stiprūs buvo tik pirmi trys Rytų Han imperatoriai, paskui vėl pasikartojo ankstesnės krizės. Po Vang Mango laikotarpio pokyčių nebuvo įvykdyta jokių efektyvių žemės reformų. Plito korupcija, kyšininkavimas. Dėl valdžios kovojo eunuchai ir imperatoriaus sutuoktinių šeimos. Žemvaldžių šeimos valdė žemes, per daug nekreipdamos dėmesio į valstiečių gyvenimo kokybę. Valdantieji sluoksniai buvo palankūs elitui. Intelektualai, anksčiau buvę įtakingas sluoksnis, pamažu ima prarasti pozicijas valstybėje. Jiems pabandžius kritikuoti valdininkus, klanus, padėtį valstybėje („tyrųjų kritika“), eunuchai visa tai užgniaužė, intelektualai buvo areštuojami, žudomi.

184 m. kilo „Geltonųjų raiščių“ judėjimas, susijęs su daoistine „Taiping“ (didžiosios lygybės) sekta. Kariuomenė sukilimą žiauriai numalšino. Valdžią perėmė karo vadai: jie išvaikė eunuchus ir patys ėmė kovoti dėl valdžios. Paskutinis imperatorius buvo marionetė. Galiausiai 220 m. Cao Pi privertė jį atsistatydinti.

Rytų Han valdovai:


Pomirtinis vardas1 Asmeninis vardas Lietuviškai Valdymo metai Laikotarpio pavadinimas Laikotarpio datos
Gengshi Di²
更始帝
Liu Xuan
劉玄
Gengši Di; Liu Siuanas 2325 m. Gēngshǐ (更始 gengši) 2325 m.
Guangwu Di
光武帝
Liu Xiu
劉秀
Guang-u Di; Liu Siu 2557 m. Jiànwǔ (建武 dzian-u)

Jiànwǔzhongyuán (建武中元 dzian-u džongjuan)

2556 m.

5657 m.

Ming Di
明帝
Liu Zhuang
劉莊
Ming Di; Liu Džuangas 5875 m. Yǒngpíng (永平 jongping) 5875 m.
Zhang Di
章帝
Liu Da
劉炟
Džang Di; Liu Da 7688 m. Jiànchū (建初 dzianču)

Yuánhé (元和 juanhe)
Zhānghé (章和 džanghe)

7684 m.

8487 m.
8788 m.

He Di
和帝
Liu Zhao
劉肇
He Di; Liu Džao 89105 m. Yǒngyuán (永元 jongjuan)

Yuánxīng (元興 juansing)

89105 m.

105 m.

Shang Di
殤帝
Liu Long
劉隆
Šang Di; Liu Longas 106 m. Yánpíng (延平 janping) Devyni mėnesiai 106 m.
An Di
安帝
Liu Hu
劉祜
An Di; Liu Hu 106125 m. Yǒngchū (永初 jongču)

Yuánchū (元初 juanču)
Yǒngníng (永寧 jongning)
Jiànguāng (建光 dzianguang)
Yánguāng (延光 janguang)

107113 m.

114120 m.
120121 m.
121122 m.
122125 m.

Shao Di (Beixiang markizas)
少帝 or 北鄉侯
Liu Yi
劉懿
Šao Di (Beisiang markizas); Liu I 125 m. Yánguāng (延光janguang) 125 m.
Shun Di
順帝
Liu Bao
劉保
Šun Di; Liu Bao 125144 m. Yǒngjiàn (永建 jongdzian)

Yángjiā (陽嘉 jangdzia)
Yǒnghé (永和 jonghe)
Hàn’ān (漢安 han-an)
Jiànkāng (建康 dziankang)

126132 m.

132135 m.
136141 m.
142144 m.
144 m.

Chong Di
沖帝
Liu Bing
劉炳
Čong Di; Liu Bingas 144145 m. Yōngxī (永熹 jongsi) 145 m.
Zhi Di
質帝
Liu Zuan
劉纘
Dži Di; Liu Zuanas 145146 m. Běnchū (本初 benču) 146 m.
Huan Di
桓帝
Liu Zhi
劉志
Huan Di; Liu Dži 146168 m. Jiànhé (建和 dzianhe)

Hépíng (和平 heping)
Yuánjiā (元嘉 juandzia)
Yǒngxīng (永興 jongsing)
Yǒngshòu (永壽 jongšou)
Yánxī (延熹 jansi)
Yǒngkāng (永康 jongkang)

147149 m.

150 m.
151153 m.
153154 m.
155158 m.
158167 m.
167 m.

Ling Di
靈帝
Liu Hong
劉宏
Ling Di; Liu Hongas (Rytų Hanas) 168189 m. Jiànníng (建寧 dzianning)

Xīpíng (熹平 siping)
Guānghé (光和 guanghe)
Zhōngpíng (中平 džongping)

168172 m.

172178 m.
178184 m.
184189 m.

Shao Di (Hongnong valdovas)
少帝 or 弘農王
Liu Bian
劉辯
Šao Di (Hongnong valdovas); Liu Bianas 189 m. Guangxī (光熹 guangsi)

Zhàoníng (昭寧 džaoning)

189 m.

189 m.

Xian Di
獻帝
Liu Xie
劉協
Sian Di; Liu Sie 189220 m. Yǒnghàn (永漢 jonghan)

Chūpíng (初平 čuping)
Xīngpíng (興平 singping)
Jiàn’ān (建安 dzian-an)
Yánkāng (延康 jankang)

189 m.

190193 m.
194195 m.
196220 m.
220 m.

1 Paprastai valdovas įvardijamas prieš pomirtinį vardą pridedant dinastijos pavadinimą (Han), išskyrus Beisiang markizą ir Hongnong valdovą.
2 Gengši Di valdė iškart nuvertus Vang Mangą, tačiau tradicinėje istoriografijoje „tikruoju“ Han dinastijos atkūrimu laikoma Rytų Han dinastija, kurios pirmasis valdovas buvo Guang-u Di.

Han laikotarpio kultūra

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Žirgo galva, Rytų Han dinastija (I-II a.)

Han laikotarpiu padaryta nemažai svarbių atradimų: 105 m. valdininkas Cai Lun išrado popierių. Taip pat parašytas pirmasis matematikos veikalas, 132 m. išrastas seismografas, suklesti astrologija, astronomija, lako gamyba, alchemija.

Nors oficialia ideologija tapo konfucianizmas, valstybėje maišėsi konfucianistiniai, legistiniai, daoistiniai idealai. Atsiranda išskirtinė valdininkų atrankos – valstybinių egzaminų – sistema.

Han dinastijos metu išsivysto ir paplinta vadinamieji TLV veidrodžiai, taip pavadinti dėl raides T, L ir V primenančių raštų ir naudoti kaip apsauginiai arba dėti į kapavietes.

Religijoje įvesti du nauji kultai: žemės valdovo Houtu bei Taiyi (Tai-i) – „Didžiosios vienybės“ garbinimas.

  1. Hanai (Han), Chaniai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 378 psl.