Glima
Glima (isl. glíma) – senovės skandinavų kovos menas, dabar išlikęs Islandijoje ir laikomas Islandijos nacionalinėmis imtynėmis.
Glimos ypatumai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Glima pagrįsta lygių galimybių principu. Abu imtynininkai vienodai suima savo priešininką – dešine ranka jo kelnes ar diržą talijos srityje, kaire – kelnes ties šlaunimi. Abu stovi išsitiesę. Dešinė koja šiek tiek iškišta pirmyn.
Būdami stovėsenoje imtynininkai stengiasi mesti priešininką ant žemės arba iš vesti iš lygsvyros ir pagriauti. Imdamiesi priešininkai juda smulkiais žingsneliais. Pralaimi tas, kuris pirmas paleidžia priešininką ar paliečia žemę ne koja ar ranka.
Dabar glimos imtynininkai apsijuosia specialiais diržais, kurie pakeičia senovėje dėvėtus erdvius drabužius, kuriuos būdavo galima tvirtai suimti. Senovėje pralaimėjimui pakakdavo paliesti žemę ranka ar keliu. Dabar pralaimi tas, kuris paliečia žemę šlaunimi, sėdmenimis, krūtine, nugara, pečiu ar galva.
Glimos ypatumai:
- imamasi tik stovint.
- priešininkai juda vienas kito atžvilgiu pagal laikrodžio rodyklę. Tai sudaro galimybę tiek atakuoti, tiek gintis, apsaugo nuo pãtinės padėties.
- neleidžiama kristi ant priešininko ar spausti jį žemyn, smūgiuoti rankomis ar kojomis, nes tai laikoma nesportišku elgesiu.
Reikalaujama, kad priešininkai kiek įmanoma žiūrėtų vienas kitam per petį, kadangi imtis reikia apčiuopomis, o ne orientuojantis rega.
Glima buvo yra ir draugiška pramoga, ir džentelmeniškas sportas. Su glima siejasi garbės kodeksas Drengskapur, kuris reikalauja sąžiningumo, pagarbos ir rūpintis priešininkais. Prieš susirėmimą imtynininkai paspausdavo vienas kitam rankos dilbį, tuo pasižadėdami kautis sąžiningai, nesistengdami priešininką užmušti ar sužaloti. Senovėje, jei priešininkas atlikdavo kokį glimos taisykles pažeidžiantį veiksmą (nid), jį galėdavo paskelbti nidingu ir išvyti iš bendruomenės.
Senovėje glima užsiiminėdavo lauke, atviroje vietoje. Žiemą neretai imdavosi patalpoje su suminta asla, nuklota šiaudais.
Glimos sistemos branduolį sudaro aštuonios pagrindinės technikos (bragd), kurios yra pagrindinis mokymosi parmesti priešininką maždaug 50 būdų etapas. Glima yra labai senos imtynės. Yra įrodymų, kad glimos šaknys siekia XII a., bet imtynių aprašymas islandų sagose ir Jaunesniojoje Edoje rodo, kad glimos šaknys gali būti gerokai gilesnės.
Glimos variantai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Glima
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Tai labiausiai paplitęs glimos variantas, jis paprastai ir vadinamas glima. Daugelis islandų sako, kad tik šis glimos variantas ir yra glima, nacionalinis Islandijos sportas. Istoriškai šis variantas buvo labai vertinamas dėl to, kad čia technika svarbiau už jėgą.
Abu imtynininkai per juosmenį būna susijuosę specialiu diržu, kuris yra sujungtas su dviem papildomais diržais, apjuostais apie šlaunų apatines dalis. Apatiniai diržai su pagrindiniu diržu sujungti vertikaliais dirželiais.
Imtynininkai viena ranka suimą priešininko diržą, kita – priešininko kelnes šlaunų srityje. Taip laikydamas priešininką imtynininkas stengiasi pakišti priešininkui koją ir mesti jį. Šiame glimos stiliuje metamas imtynininkas stengiasi nukristi ant pėdų ir delnų – tuomet jo parmetimas neįskaitomas. Laimima, kai metamas priešininkas nukrenta paliesdamas žemę bet kuria kūno dalimi tarp alkūnių ir kelių.
Hryggspenna
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šis glimos stilius panašiausias į įprastines imtynes, jis laikomas daugiau jėgų, o ne technikos išbandymu.
Priešininkas laikomas už viršutinės liemens dalies. Laimima, kai priešininkas paliečia žemę bet kuria kūno dalimi išskyrus pėdą.
Lausatök
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šiame stiliuje imtynininkai gali priešininką sugriebti kaip nori. Stilius dabar laikomas pramoginiu, kadangi apie 100 m. jis buvo užmirštas, kol paskutines porą dešimčių metų vėl imtas praktikuoti.
Šis stilius daug agresyvesnis ir daug kuo skiriasi nuo kitų glimos stilių. Jame leidžiami visi veiksmai. Turi dvi versijas:
- savigynos versija. Šios versijos glimos moko kai kur Skandinavijoje. Treniruojantis mokoma ir veiksmų, kurie realioje savigynos situacijoje sužalotų priešininką, tačiau treniruojantis tie veiksmai atliekami taip, kad treniruočių partneris nebūtų sužeistas.
- draugiškų rungtynių versija. Leidžiami veiksmai, bet saugomasi, kad priešininkas nebūtų sužeistas. Laimi tas, kaip lieka stovėti, kai priešininkas guli ant žemės. Todėl parkritus abiem imtynės tęsiamos gulint – naudojamos technikos išlaikyti priešininką ant žemės, kad pats galėtų atsistoti.
Glimos organizacijos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Tarptautinė Glimos Asociacija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Glimą praktikuojančius žmones vienija Tarptautinė Glimos Asociacija (International Glima Association; IGA).
Dabartinis IGA prezidentas yra Orri Bjornsson (Islandija).
Vikingų Glimos Federacija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Vikingų Glimos Federacija (Viking Glima Federation; VGF) vienija žmones, praktikuojančius glimą kaip kovos meną.
Dabartinis VGF prezidentas ir pagrindinis jos treneris yra Lars Magnar Enoksen (Švedija).
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Tarptautinė Glimos Asociacija Archyvuota kopija 2009-03-31 iš Wayback Machine projekto. (anglų kalba)
- Vikingų Glimos Federacija Archyvuota kopija 2009-01-29 iš Wayback Machine projekto. (anglų kalba)
- The Icelandic Wrestling Federation (Glímusamband Íslands) (islandų kalba)
- The Gripping History of Glima (anglų kalba)
Video: