Freiburgo universitetas
- Šis straipsnis apie Vokietijos universitetą Breisgau Freiburge. Apie Šveicarijos universitetą skaitykite straipsnyje Fribūro universitetas.
Freiburgo universitetas vok. Albert-Ludwigs-Universität Freiburg | |
lot. Alma Mater Alberto-Ludoviciana | |
Įkurtas | 1457 m. |
---|---|
Tipas | Valstybinis |
Rektorius | Kerstin Krieglstein |
Darbuotojų | 4602 (akademikų) 2136 (administracijos darbuotojų)[1] |
Studentų | 24 391[1] |
Vieta | Breisgau Freiburgas, Vokietija |
Svetainė | www.uni-freiburg.de |
Freiburgo Alberto ir Liudvigo universitetas (vok. Albert-Ludwigs-Universität Freiburg) – universitetas Breisgau Freiburge, vienas seniausių Vokietijos universitetų. Studijuoja per 21 000 studentų (2006/2007 m.m. žiemos semestro metu – daugiau nei 22 000 studentų). Dirba 2 000 dėstytojų.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Freiburgo universitetas įkurtas popiežiaus Kaliksto III iniciatyva 1457 m. kaip Albertina. Steigėjas – Vakarų Austrijos erchercogas Albertas VI. 1820 m. pavadintas Alberto ir Liudvigo vardu, Badeno didysis kunigaikštis Liudvigas garantavo universiteto finansavimą ir laikomas antruoju universiteto steigėju. Pirmasis Vokietijos universitetas, kuriame nuo 1900 m. galėjo studijuoti ir moterys. 1933–1934 m. universiteto rektoriumi buvo vokiečių filosofas Martinas Heidegeris.
Struktūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Fakultetai
- Aplinkos mokslų ir miškininkystės fakultetas
- Biologijos fakultetas (su Botanikos sodu)
- Chemijos, farmacijos ir žemės mokslų fakultetas
- Ekonomikos ir vadybos fakultetas
- Filologijos fakultetas
- Filosofijos fakultetas
- Matematikos ir fizikos fakultetas
- Medicinos fakultetas (su universitetine klinika)
- Technikos fakultetas (informatika ir mikrosistemų technika)
- Teisės fakultetas
- Teologijos fakultetas.
Freiburgo universitetui priklauso 7 mokslo tyrimų institutai ir moksliniai centrai, universitetinė klinika, įkurta 1931 m., biblioteka (3,5 mln. t., 38 000 skaitytojų). Leidžia „Freiburger Universitätsblätter“, „Uni-Aktuelt“.
Žmonės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Universitete dėstė
- Alfredas Bamesbergeris, vokiečių kalbininkas, baltistas
- Frydrichas fon Hajekas, laisvosios rinkos teoretikas
- Gediminas Merkys, edukologas ir sociologas
- Erazmas Roterdamietis, filosofas
- Universitete studijavo
Konradas Adenaueris, Jozefas Gebelsas, Konstantinas Grevinkas, Karlas Jaspersas, Herbertas Markuzė,
Lietuviai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]XVI–XVII a. universitete studijavo lietuvių didikų vaikų. 1575 m. į universitetą atvyko Mikalojus Dorohostaiskis, Stanislovas Zaremba ir Jeronimas Isakovičius su 4 palydovais, 1612 m. – Stanislovas, Venceslavas ir Mykolas Vaina su palyda. 1631 m. čia studijavo Jonas Karolis Chodkevičius. 1944–1948 m. bibliotekoje dirbo Konstantinas Avižonis. Po Antrojo pasaulinio karo universitete studijavo karo pabėgėlių lietuvių, 1948 m. – 168 lietuviai.[2]
- Universitete studijavo
Pranas Gaida-Gaidamavičius, Vytautas Steponas Janavičius, Zinaida Nagytė–Katiliškienė, Emanuelis Levinas, Izolda Poželaitė-Davis,
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 „Universität in Zahlen“. University of Freiburg (vokiečių). Nuoroda tikrinta 2020-05-20. Medical Center and Faculty of Medicine not included.
- ↑ Freiburgo universitetas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 245 psl.
47°59′39″ š. pl. 07°50′49″ r. ilg. / 47.99417°š. pl. 7.84694°r. ilg.