Camilo José Cela – Vikipedija

Camilo Jose Cela (Kamilas Chose Sela, 1916 m. gegužės 11 d. – 2002 m. sausio 17 d.) – ispanų karališkosios akademijos narys, 1989 m. apdovanotas Nobelio literatūros premija.

Biografija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pasibaigus pilietiniam karui 1939 m. jis nenorėjo tęsti studijų ir įsidarbino tekstilės pramonės biure. Čia jis pradėjo rašyti savo pirmą romaną „Paskualio Duartės šeima“, kuris buvo išleistas 1942 m. Cela tapo cenzoriumi Franko Ispanijoje 1943 m.^[1] Ironiška, kad jo paties romanas „Avilys“ buvo uždraustas kolegų cenzorių ir buvo išleistas Buenos Airėse 1951 m. Nepaisant to Cela liko lojalus režimui, dirbo informatoriumi slaptąjai policijai, pranešdamas apie disidentų grupuotes^[2]^[3] ar išduodamas kolegas intelektualus.^[4]

Leido literatūrinį žurnalą „Papeles de Son Arnadans“. Daug keliavo po Ispaniją.

Cela 1994 m. išleido romaną „La Cruz de San Andrés“, kuris laimėjo Planetos premiją. Karmen Formosa apkaltino jį nuplagijavus jos romaną „Carmen, Carmela, Carmiña“, kurio rankraštį buvo pateikusi premijai gauti. Byla atsidūrė teisme.^[5]

Cela pareiškė, kad rašytojui gauti Servanteso premiją už gyvenimo nuopelnus yra tas pats, kaip būti „apmėtytam mėšlu“.^[5] 1995 m. kai premija buvo pasiūlyta, jis ją priėmė.

Kūryba

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Parašė kelias apybraižų knygas. Pagrindinė kūrinių tema – mažojo žmogaus likimas. Kūryba pasižymi ryškia groteskine maniera.

Apsakymų rinkiniai: „Praplaukiantys debesys“ (1945), „Puikus karabinieriaus nusikaltimas ir kiti prasimanymai“ (1947), „Galisas ir jo kvadrilja“ (1951), „Ispanų apsakymai“ (1976).

Romanai: „Paskualio Duartės šeima“, (1943), „Avilys“ (1951).

Vikiteka: Camilo José Cela – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Išnašos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

↑ El censor censurado; cien añ0s de Camilo José Cela
↑ Counterpunch Archyvuota kopija 2010-08-22 iš Wayback Machine projekto.
↑ Unearthing Franco’s Legacy, p.15 University of Notre Dame Press, ISBN 0-268-03268-8
↑ „Spanish novelist spied for Franco’s regime“. The Guardian. 25 September 2004.
↑ ^5,0 ^5,1 The Planeta Prize and Accusations of Plagiarism, Tikrinta 2020-06-16.

v • a • r

Camilo José Cela: protėviai

Antonio María Ramón Cela y Pombo

Camilo Cela y Fernández

Rosa Fernández y Fernández

Camilo Crisanto Cela y Fernández

Pedro Fernández

Teresa Fernández y Fernández

Teresa Fernández

Camilo José Cela

John Trulock

Henrietta Glascott

Camila Manuela Trulock y Bertorini

Camilo Marcos Dacio Bertorini

Josefina Catalina Aída Bertorini

María Margarita Jones

Ž • A • R Nobelio premijos laureatai literatūroje

1901–1925	Siuli Priudomas (1901) • Teodoras Momzenas (1902) • Bjornsternas Bjornsonas (1903) • Frédéric Mistral / Chosė Ečegarajus (1904) • Henrikas Senkevičius (1905) • Džozujė Kardučis (1906) • Radjardas Kiplingas (1907) • Rudolfas Eukenas (1908) • Selma Lagerlef (1909) • Paulius Heizė (1910) • Morisas Meterlinkas (1911) • Gerhartas Hauptmanas (1912) • Rabindranatas Tagorė (1913) • Romenas Rolanas (1915) • Verner von Heidenstam (1916) • Karlas Gjelerupas / Henrikas Pontopidanas (1917) • Karlas Špiteleris (1919) • Knutas Hamsunas (1920) • Anatolis Fransas (1921) • Chasintas Benaventė (1922) • Viljamas Batleris Jeitsas (1923) • Vladislavas Reimontas (1924) • Džordžas Bernardas Šo (1925)

1926–1950	Gracija Deleda (1926) • Anri Bergsonas (1927) • Sigrid Undset (1928) • Tomas Manas (1929) • Sinkleris Luisas (1930) • Erik Axel Karlfeldt (1931) • Džonas Golsvortis (1932) • Ivanas Buninas (1933) • Luidžis Pirandelas (1934) • Judžinas O'Nilas (1936) • Rožė Martenas diu Garas (1937) • Perlė S. Bak (1938) • Fransas Emilis Silanpė (1939) • Johanas Vilhelmas Jensenas (1944) • Gabriela Mistral (1945) • Hermanas Hesė (1946) • Andrė Židas (1947) • Tomas Sternsas Eliotas (1948) • Viljamas Folkneris (1949) • Bertranas Raselas (1950)

1951–1975	Peras Lagerkvistas (1951) • Fransua Moriakas (1952) • Vinstonas Čerčilis (1953) • Ernestas Hemingvėjus (1954) • Haldouras Laksnesas (1955) • Chuanas Ramonas Chimenesas (1956) • Albertas Kamiu (1957) • Borisas Pasternakas (1958) • Salvatorė Kvazimodas (1959) • Sent-Džonas Persas (1960) • Ivas Andričius (1961) • Džonas Steinbekas (1962) • Giorgos Seferis (1963) • Žanas Polis Sartras (atsisakė premijos) (1964) • Michailas Šolochovas (1965) • Šmuelis Josefas Agnonas / Neli Zaks (1966) • Migelis Anchelis Asturijas (1967) • Jasunaris Kavabata (1968) • Samuelis Beketas (1969) • Aleksandras Solženicynas (1970) • Pablas Neruda (1971) • Heinrichas Biolis (1972) • Patrikas Vaitas (1973) • Eivindas Jonsonas / Haris Martinsonas (1974) • Eudženijas Montalė (1975)

1976–2000	Saul Bellow (1976) • Vicente Aleixandre (1977) • Isaac Bashevis Singer (1978) • Odisėjas Elytis (1979) • Česlovas Milošas (1980) • Eliasas Kanetis (1981) • Gabrielis Garsija Markesas (1982) • Viljamas Goldingas (1983) • Jaroslav Seifert (1984) • Klodas Simonas (1985) • Akinwande Oluwole Soyinka (1986) • Josifas Brodskis (1987) • Nagibas Mahfuzas (1988) • Camilo José Cela (1989) • Oktavijas Pasas (1990) • Nadinė Gordimer (1991) • Derekas Volkotas (1992) • Toni Morrison (1993) • Kenzaburo Oe (1994) • Seamus Heaney (1995) • Vislava Šimborska (1996) • Dario Fo (1997) • Žozė Saramagas (1998) • Giunteris Grasas (1999) • Gao Singdzianas (2000)

2001–dabar	Vidiadhar Surajprasad Naipaul (2001) • Imrė Kertesas (2002) • John Maxwell Coetzee (2003) • Elfriede Jelinek (2004) • Harold Pinter (2005) • Orhan Pamuk (2006) • Doris Lessing (2007) • Jean-Marie Gustave Le Clézio (2008) • Herta Müller (2009) • Mario Vargas Llosa (2010) • Tomas Tranströmer (2011) • Mo Yan (2012) • Alice Munro (2013) • Patrick Modiano (2014) • Svetlana Aleksijevič (2015) • Bob Dylan (2016) • Kazuo Išiguro (2017) • Olga Tokarczuk (2018) • Peteris Handke (2019) • Louise Glück (2020) • Abdulrazak Gurnah (2021) • Annie Ernaux (2022)