Banska Bistrica

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Banska Bistrica svk. Banská Bystrica

Centrinė miesto aikštė

Banska Bistrica 48°43′57″ š. pl. 19°08′57″ r. ilg. / 48.73250°š. pl. 19.14917°r. ilg. / 48.73250; 19.14917 (Banska Bistrica)

Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2)

Valstybė	Slovakija

Įkūrimo data	1255

Gyventojų (2010)	79 003
Plotas	103,37 km²
Tankumas (2010)	764 žm./km²
Altitudė	362 m

Pašto kodas	97401
Vikiteka	Banska Bistrica

Kirčiavimas	Bánska Bìstrica

Banska Bistrica – centrinės Slovakijos miestas, įsikūręs Hrono upės slėnyje. Prie miesto stūkso Žemųjų Tatrų bei Fatrų kalnų masyvai. Tai šeštasis pagal dydį Slovakijos miestas, Banska Bistricos krašto centras.

Istorija

Banska Bistrica miesto teises gavo 1255 metais. Jas miestui suteikė Bela IV, Vengrijos karalius. Tuomet mieste veikė aukso, sidabro ir geležies kasyklos. Miestas traukė amatininkus iš Šventosios Romos imperijos, todėl XIII amžiaus pabaigoje į miestą atsikėlė daug vokiečių. Po jo sekė Banska Bistricos klestėjimo laikotarpis.

1589 metais miestą užpuolė osmanų kariuomenė. Teko sustiprinti miesto gynybines sienas, todėl osmanai ir nebuvo užėmę to regiono. Banska Bistrica tapo vienu iš reformacijos centru. 1620 metais čia buvo išrinktas Vengrijos karalius protestantas. XVIII amžiuje baigėsi varisvario kasyklų atsargos, tuomet mieste atsirado kitos pramonės rūšys – tekstilė, popieriaus bei medienos pramonė. 1776 metais Banska Bistrica tapo apylinkių katalikų vyskupijos centru.

Per Antrąjį pasaulinį karą Banska Bistricoje slapta veikė slovakų anti-nacistinio pasipriešinimo būstinė. 1945 metų kovo 26 dieną miestą nuo vokiečių išlaisvino Raudonoji Armija. Po karo, Banska Bistrica tapo administraciniu, ekonominiu ir kultūriniu centrinėje Slovakijoje.