Badeno didžioji hercogystė

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Großherzogtum Baden Badeno didžioji hercogystė
Vokietijos imperijos dalis (nuo 1871)
← 1806 – 1918 →
Vėliava Badeno herbas
Himnas Badeno himnas
Location of
Sostinė	Karlsrūjė
Valdymo forma	monarchija
Era	Naujieji laikai
- Įkurta	1806 m., 1806
- Tapo respublika	1918 m.

Badeno didžioji hercogystė (vok. Großherzogtum Baden) buvo istorinė valstybė, egzistavusi 1806–1918 m. pietvakarių Vokietijoje, dešiniajame Reino krante, istoriniame Badeno regione.

Vakarinę ir pietinę sieną sudarė Reinas. Rytinėje pusėje iš trijų pusių ji supo Viurtembergo karalystę. Šiaurėje ši valstybė ribojosi su Bavarijos karalyste ir Heseno-Darmštato didžiąja hercogyste, vakaruose Reinas Badeną skyrė nuo Bavarijos Reino Palatinato ir Elzaso (dabartinėje Prancūzijoje), pietuose ribojosi su Šveicarija, o pietryčiuose su Hohencolernų-Zigmaringeno hercogyste.

Valstybės plotas buvo 15 071 km². Gyventojų buvo apie 1 mln. Apie pusę jų buvo katalikai, kiti – protestantai.

Didžiausi valstybės miestai: Karlsrūjė, Manheimas, Freiburgas, Pforcheimas, Heidelbergas, Baden-Badenas.

Istorija

Apie ankstesnę istoriją žr straipsnį Badenas

Badeno augimas

Badeno valstybės augimas XIX a. pradžioje

1803-6 m. po Šventosios Romos imperijos panaikinimo iki tol buvusi labai maža Badeno markgrafystė teritoriškai labai išsiplėtė ir tapo didžiąja hercogyste. 1803 m. hercogas Karolis Fridrychas (1738–1811 m.) prarado žemes Reino kairiajame krante, tačiau už tai Napoleonas I jam kompensavo kitomis vokiečių žemėmis ir valstybės teritorija 1803–1810 m. padidėjo nuo 700 km² iki 15 000 km², o gyventojų nuo 190 000 iki 1 000 000. Prisidėjęs prie Reino sąjungos, hercogas gavo ir didžiojo kunigaikščio titulą.

Jo vaikaitis ir įpėdinis Karolis Liudvikas (m. 1818) vedė Napoleono įdukrą Stefaniją Beauharnais ir 1815 m. prisidėjo prie Vokietijos konfederacijos, 1818 m. išleido konstituciją. Tuo metu Badeno didžiosios hercogystės teritorija sutampa su viso Badeno regiono teritorija. Tuo metu visa Švabija buvo padalinta tarp trijų didelių valstybių, iš kurių viena buvo Badenas.

Klestėjimas

1848 m. revoliucijos Vokietijoje metu Badenas buvo vienas iš revoliucionierių veiksmų centrų. 1849 m. tai buvo vienintelė Vokietijos valstybė trumpam tapusi respublika. Badenas dalyvavo 1870–1871 m. Prancūzijos-Prūsijos kare ir įėjo į Vokietijos imperijos sudėtį.

Pabaiga

Paskutinis didysis kunigaikštis Fridrychas II (1857–1918 m.) atsisakė sosto 1918 m. vokiečių revoliucijos metu. Badenas tapo respublika, Vokietijos Veimaro respublikos sudėtine dalimi.