Atahualpa

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Atahualpa (Atahualpa, Atawallpa; 1497 m. – 1533 m. rugpjūčio 29 d.) – paskutinis iš tikro valdęs Inkų imperijos valdovas (Sapa Inka).

Po tėvo, imperatoriaus Huaina Kapako mirties apie 1525 m. Atahualpa gavo teisę valdyti imperijos šiaurinę dalį, su jos sostine Kitu. Tuo pat metu valstybėje prasidėjo raupų epidemija, pražudžiusi vyriausiąjį Atahualpos brolį Ninan Kujočį, o imperatoriaus sostą paveldėjo Huaskaras ir valdė pietinę imperijos dalį su sostine Kusku. Dėl nežinomų priežasčių tarp brolių kilo karas. Apie 1531 m. Atahualpa įveikė Huaskaro armiją Čimboraso mūšyje. Huaskaro generolas Atokas buvo paimtas į nelaisvę, o Atahulapa toliau veržėsi į pietus, užėmė Tumebambą ir kitus miestus. Galutinis mūšis įvyko 1532 m. Kipaipane. Huaskaras buvo nugalėtas ir suimtas, o Atahualpa apsistojo Kachamarkoje ir su 80 000 karių armija ruošėsi traukti į Kuską.

Dar vykstant pilietiniam karui, 1531 m. sausį Fransisko Pisaro vadovaujama ispanų ekspedicija išsilaipino dabartiniame Ekvadore ir pradėjo imperijos užkariavimą. Dar būdamas Kachamarkoje Atahualpa išgirdo apie atvykėlius, tačiau neįvertinęs jų negausios armijos pajėgumo, pasikvietė susitikti Kachamarkoje. 1532 m. lapkričio 15 d. Pisaras atvyko į Kachamarką ir užėmė dalį ištuštėjusio miesto. Jis nusiuntė Hernandą de Sotą pas imperatorių, kad praneštų apie atvykimą ir pakviestų susitikti. Tuo tarpu ispanai įsitvirtino mieste ir paruošė spąstus Atahualpai. Kitos dienos popiete Atahualpa su karių, žynių palyda atvyko į miesto aikštę. Tačiau ispanai nepasitiko imperatoriaus, o išsiuntė kečujų kalbą mokėjusį dominikoną Vinsentę de Valverdę. Pasak labiausiai paplitusių pasakojimų, Valverdė pakvietė imperatorių pavakarieniauti su ispanais viduje, šiam nesutikus, pradėjo aiškinti apie krikščionių tikėjimą, davė Atahualpai liturginę knygą. Šiam ją metus žemėn ispanai puolė iš pasalos ir išžudė daug netikėtumo priblokštų ir supanikavusių inkų karių. Atahualpa buvo sulaikytas.

Ispanai užpuolė imperatoriaus stovyklą, ten rado daug aukso, sidabro ir smaragdų. Atahualpa pamatęs kaip atvykėliai trokšta turtų, pažadėjo per du mėnesius jiems sukrauti pilną kambarį (6,7 m ilgio, 5,17 m pločio ir 2,45 aukščio) brangenybių, kad jį paliktų gyvą. Tačiau nors metalai ir buvo sunešti, ispanai, baimindamiesi inkų generolo Ruminjahvio atakos, nusprendė nužudyti Atahualpą. Jis buvo nuteistas už sukilimą prieš Ispanijos imperiją, stabmeldystę ir brolio Huaskaro nužudymą. Pradžioje paskirta bausmė buvo sudeginimas, tačiau Inka išsigando, kad neturėdamas kūno nepateks į mirusiųjų pasaulį, todėl priėmė krikščionybę ir buvo pakartas (su garote). Atahualpos brolis Tupakas Hualpa buvo paskelbtas Sapa Inka, tačiau tas postas jau buvo grynai marionetinis.