Anicetas Simutis
| Anicetas Simutis | |
|---|---|
| Gimė | 1909 m. vasario 11 d. Tirkšliai, Mažeikių apskritis |
| Mirė | 2006 m. kovo 8 d. (97 metai) Niujorkas, JAV |
| Sutuoktinis (-ė) | Janina Simutis |
| Vaikai | Aldona Simutytė |
| Veikla | ekonomistas, diplomatas |
| Alma mater | 1935 m. Vytauto Didžiojo universitetas, 1940 m. Kolumbijos universitetas |
Anicetas Simutis (1909 m. vasario 11 d. Tirkšliuose, Mažeikių apskritis – 2006 m. kovo 8 d. Niujorke, JAV) – ekonomistas, diplomatas, pirmasis atkurtos Lietuvos valstybės ambasadorius Jungtinėse Tautose.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1929 m. baigė Telšių Vyskupo Valančiaus gimnazijos 7 klases, 1930 m. Kauno „Aušros“ gimnaziją. 1931–1935 m. studijavo ekonomiką VDU, buvo vienas iš korporacijos „Ramovė“ steigėjų. Nuo 1931 m. dirbo Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje, 1936 m. perkeltas dirbti Lietuvos generalinio konsulato Niujorke sekretoriumi. 1937–1940 m. studijas tęsė Kolumbijos universitete Niujorke ir čia apgynė magistro laipsnį. 1939 m. paskirtas konsuliniu atašė. Bendradarbiavo leidiniuose „Tautos ūkis“, „Lietuvos aidas“, „Darbininkas“, „Dirva“, „Lietuvių dienos“, „Vienybė“, angliškame žurnale „America“.
1940 m. sovietams uždarius Lietuvos diplomatines atstovybes, A. Simutis nepakluso reikalavimams ir Lietuvos generalinis konsulatas Niujorke tęsė veiklą. 1951 m. sausio mėn. jis paskirtas vicekonsulu. 1967 m. JAV valstybės departamentas pripažino A. Simutį Lietuvos generaliniu konsulu Niujorke. Šias pareigas ėjo iki pat Lietuvai atkuriant valstybingumą. 1991 m. paskirtas pirmuoju Lietuvos atstovu Jungtinėse Tautose. Juo dirbo iki 1994 m.[1]
Anicetas Simutis buvo aktyvus lietuvių išeivijos bendruomenės narys, daugelio straipsnių JAV lietuvių spaudoje autorius. Artimai bendradarbiavo su Bendru Amerikos lietuvių šalpos fondu (BALF), Vyriausiuoju Lietuvos išlaisvinimo komitetu (VLIK) ir Tautos fondu. Keliavo ir skaitė pranešimus lietuvių bendruomenėms JAV, Argentinoje, Brazilijoje, Urugvajuje ir Venesueloje, pristatė Lietuvą besidominčioms visuomenės grupėms bei spaudos atstovams, 1953 m. parengė ir išleido „Pasaulio lietuvių žinyną“. 2007 m. gegužės 22 d. perlaidotas Antakalnio kapinėse.[2] 2009 m. apie jį išleista knyga „Anicetas Simutis: 60 metų Lietuvos diplomatinėje tarnyboje“ (sudarytojai Rimantas Morkvėnas ir A. Simučio vaikaitė rašytoja Laima Vincė Sruoginis).
Bibliografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- The economic reconstruction of Lithuania after 1918. – New York: Columbia University Press, 1942. – 148 p.
- Pasaulio lietuvių žinynas = Lithuanian world directory. – New York: Lithuanian Chamber of Commerce, 1953. – 366 p.: iliustr.
- Pasaulio lietuvių žinynas = Lithuanian world directory. – New York: Lietuvių prekybos rūmai, 1958. – 464 p.: iliustr.
Įvertinimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1994 m. DLK Gedimino 3 laipsnio ordinas [3]
- 1999 m. DLK Gedimino 1 laipsnio ordinas [4]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Anicetas Simutis: 60 metų Lietuvos diplomatinėje tarnyboje (sud. Rimantas Morkvėnas, Laima Vincė Sruoginis). – Vilnius: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras: LR užsienio reikalų ministerija, 2007. – 463 p.: portr. – ISBN 978-9986-757-84-9
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Politikos idealistas / veidas.lt, 2007-05-24, Nr. 21[neveikianti nuoroda]
- Minimos 100-osios iškilaus Lietuvos diplomato gimimo metinės Archyvuota kopija 2013-06-30 iš Wayback Machine projekto.
| Politinis postas | ||
|---|---|---|
| Prieš tai: – |
Lietuvos ambasadorius prie Jungtinių Tautų  1991–1994 m. |
Po to: Oskaras Jusys |