Akrilo rūgštis
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Akrilo rūgštis | |
|---|---|
| |
| Sisteminis (IUPAC) pavadinimas | |
| 2-propeno rūgštis | |
| CAS numeris | 79-10-7 |
| RTECS numeris | AS4375000 |
| Cheminė formulė | C3H4O2, CH2=CHCOOH |
| Molinė masė | 72,06 g/mol |
| SMILES | C=CC(=O)O |
| Rūgštingumas (pKa) | 4,25 |
| Bazingumas (pKb) | |
| Valentingumas | |
| Fizinė informacija | |
| Tankis | |
| Išvaizda | bespalvis skystis |
| Lydymosi t° | 12 °C (285 K, 54 °F) |
| Virimo t° | 139 °C (412 K, 282 °F) |
| Lūžio rodiklis (nD) | |
| Klampumas | 1,3 cP at 20 °C (68 °F) |
| Tirpumas H2O | neribotas |
| Šiluminis laidumas | |
| log P | |
| Garavimo slėgis | |
| kH | |
| Kritinis santykinis drėgnumas | |
| Farmakokinetinė informacija | |
| Biotinkamumas | |
| Metabolizmas | |
| Pusamžis | |
| Pavojus | |
| MSDS | |
| ES klasifikacija | Ėsdinanti (ardanti) (C), Aplinkai pavojinga (N) |
| NFPA 704 | |
| Žybsnio t° | 46 °C (115 °F) |
| Užsiliepsnojimo t° | |
| R-frazės | R10, R20/21/22, R35, R50 |
| S-frazės | S26, S36/37/39, S45, S61 |
| LD50 | |
| Struktūra | |
| Kristalinė struktūra | |
| Molekulinė forma | |
| Dipolio momentas | |
| Simetrijos grupė | |
| Termochemija | |
| ΔfH |
|
| Giminingi junginiai | |
| Giminingi grupė | |
| Giminingi junginiai | |
| Giminingos grupės | |
Akrilo rūgštis arba 2-propeno rūgštis yra cheminis junginys, kurio molekulinė formulė C3H4O2. Tai pati paprasčiausia rūgštis iš nesočiųjų karboksirūgščių, su dvigubu ryšiu ir karboksigrupe. Gryna akrilo rūgštis yra skaidrus, bespalvis, aštraus kvapo skystis (virimo temperatūra 139 °C, lydymosi temperatūra 12 °C). Su vandeniu, alkoholiais ir chloroformu maišosi bet kokiu santykiu.
Cheminės savybės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Akrilo rūgščiai būdingos visos sočiųjų karboksirūgščių cheminės savybės, tačiau jos rūgštinės savybės yra stipresnės nei sočiųjų karboksirūgščių. Jos druskos yra akrilatai. Akrilo rūgštis reaguoja su alkoholiais ir sudaro esterius:
CH2=CH-COOH + CH3OH → CH2=CH-COOCH3 + H2O (reakcija grįžtamoji).
Akrilo rūgšties esteriai ir druskos vadinami akrilatais arba propenoatais. Labiausiai paplitę yra metilo, etilo, butilo akrilatai.
Akrilo rūgštis ir jos esteriai lengvai reaguoja tarpusavyje ir su kitais monomerais (pvz., su amidais, akrilonitrilais, stirenu, butadienu) sudarydami polimerus.
Naudojimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Akrilo rūgštis ir jos dariniai yra labai svarbūs pramonei, naudojami organinėje ir ypač polimerų sintezėje. Pvz., polimerinant akrilnitrilą, gaunamas polimeras poliakrilnitrilas, iš kurio formuojamas cheminis pluoštas nitronas.
Saugumas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Akrilo rūgštis yra erzinantis bei dirginantis odą skystis. Patekus šiai rūgščiai ant odos būtina kuo greičiau plauti tą vietą tekančiu vandeniu ir skubiai kreiptis į gydytoją. Patekusi į akis, ši rūgštis gali išdeginti rageną ir negrįžtamai apakinti. Prisikvėpavus akrilo rūgšties garų gali apimti mieguistumas, pradėti skaudėti galvą. Didelis akrilo rūgšties garų kiekis gali sukelti plaučių edemą.