Pereiti prie turinio

Aeroflot

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Aeroflot
IATA
SU
ICAO
AFL
Šaukinys
Aeroflot
Įkurta 1923 m.
Pagrindinis oro uostas Šeremetjevo oro uostas
Antriniai oro uostai
Dažno keleivio programa Aeroflot Bonus
Aljansas SkyTeam (narystė sustabdyta)
SkyTeam Cargo (narystė sustabdyta)
Lėktuvų skaičius 171
Maršrutai 104
Šūkis „Nuoširdžiai Jūsų, „Aeroflot“
(„Искренне ваш, „Аэрофлот“)
Būstinė Maskva, Rusija Rusija
Vadovybė Vitalijus Saveljevas (Савельев Виталий Геннадьевич )
Tinklalapis www.aeroflot.ru
www.aeroflot.com

Aeroflot (rus. Аэрофлот-Российские авиалинии) – didžiausia Rusijos oro linijų bendrovė. Jos istorija skaičiuojama nuo 1923 m. liepos 15 d. Bendrovę „Aeroflot“ aptarnauja vidiniai operatoriai. Jos keleiviai skraidinami į 102 miestus daugelyje pasaulio šalių. Kompanijos „Aeroflot“ būstinė yra įsikūrusi tarptautiname Šeremetjevo oro uoste. Ši bendrovė yra viena seniausių pasaulyje.

Tarybų Sąjungos gyvavimo metu „Aeroflot“ buvo nacionalinės oro linijos ir buvo laikomos didžiausiomis linijomis pasaulyje. Daugybę kartų „Aeroflot“ kentėjo dėl Šaltojo karo politikos. Tarp jų tris kartus nutraukti skrydžiai į JAV: dėl 1979 m. sovietų invazijos į Afganistaną, Lenkijos įvykių 1981 m., Korėjos „Boeing“ sunaikinimo 1983 m. Po Tarybų Sąjungos griūties „Aeroflot“ tapo pusiau privačia bendrove. Tačiau ji vis dar yra viena iš didžiausią pelną nešančių oro transporto kompanijų pasaulyje.[1] „Aeroflot“ de facto vadinama nacionalinėmis Rusijos oro linijomis.

„Aeroflot“ vėliava.
1949 m. tarybinis pašto ženklas, kuriame vaizduojami „Aeroflot“ maršrutai.
Legendinis „Tu-144“.
„Antonov An-32“ 1977 m.
„Boeing 777“.

2006 m. balandį „Aeroflot“ prisijungė prie „SkyTeam“ kompanijos tinklo.

2009 m. gruodžio 31 d. savo paskutinį skrydį per 40 metų atliko „Tupolev Tu-154“ lėktuvas.

2010 m. vasarį šalies vyriausybė pranešė, kad visos valstybinės nuosavybės oro linijos, kurios priklauso tinklui „Rostechnologii“, bus prijungtos prie „Aeroflot“. Taip norima padidinti įmonės pelną ir finansines galimybes [2] .

2010 m. liepą Rusijos premjeras Vladimiras Putinas viešai paskatino „Aeroflot“ savo reisams daugiau naudoti Rusijoje gaminamų lėktuvų [3] . Kompanija paskelbė, kad iki 2020 m. turės 126 naujus Rusijoje pagamintus lėktuvus.

2011 m. kovo duomenimis „Aeroflot“ kompanijos lėktuvai skraidė 97 kryptimis 49 šalyse. 2011 m. liepos duomenimis kompanija turėjo 103 lėktuvus ir dar 169 buvo užsakyti.[reikalingas šaltinis]

„Aeroflot“ buvo oficialus Sočio 2014 m. žiemos olimpinių žaidynių oro vežėjas.[reikalingas šaltinis]

2022 m. skrydžių draudimas ir sankcijos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2022 m. vasarį-kovą, prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą, „Aeroflot“ ir kitoms Rusijos aviakompanijoms buvo uždrausti skrydžiai į daugelį pasaulio šalių.[4] Europos Sąjunga įrašė visas Rusijos aviakompanijas prie kompanijų, kurioms draudžiami skrydžiai ES teritorijoje.[5] Tuo tarpu JAV prekybos departamentas uždraudė aptarnauti visus Rusijoje esančius Boeing orlaivius.[6]

JK futbolo klubas „Manchester United FC“ nutraukė sutartį su „Aeroflot“, kurios buvo pagrindinės komandos avialinijos nuo 2013 m.[7]

Tuo tarpu „Aeroflot“ pradėjo didelius naujojo Rusijos orlaivio Yakovlev MC-21 užsakymus, siekiant sumažinti priklausomybę nuo užsienietiškų lėktuvų.[8]

2023 m. rugsėjį „Aeroflot“ sumokėjo 645 milijonus JAV dolerių už 17 orlaivių ir 5 atsarginius variklius, kurie buvo įstrigę šalyje, „AerCap“ lizingo kompanijai.[9]

Aerofloto orlaivių parkas turi daugiausiai NVS šalyse [10] keleivinių lėktuvų. 2017 m. balandžio 3 d. duomenimis Aeroflotui priklausė:

Visi orlaiviai „А320“, „A330“, „Boeing 767“ ir „Il-96“ turi savus pavadinimus, užrašytus ant fiuzeliažų. Pvz., „Airbus“ markės lėktuvai yra pavadinti žymiausių rusų kompozitorių vardais („Čaikovskis“, „Prokofjevas“), „Boeing“ – poetų ir rašytojų vardais („Tolstojus“, „Puškinas“, „Dostojevskis“), „Iljušin“ ir „Suchoj“ – lakūnų vardais („Čkalovas“).[12][13]

Nuo 1953 m. iš viso įvyko 127 avarijos ir katastrofos, kurių metu žuvo 6859 žmonės, tame tarpe 20 – aukos ant žemės.

Dukterinės kompanijos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • „Джеталлианс Восток“ (buvusi „Aeroflot Plius“): 100 % akcijų, užsakomieji, VIP pervežimai;
  • „Aeroflot-Cargo“: 100 % akcijų (bankrutuojanti).

Populiariojoje kultūroje

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

„Aeroflot“ figūruoja ne viename kino filme: „2001 m. kosminė odisėja“, „Bornas: absoliutus pranašumas“ (angl. The Bourne Supremacy), taip pat „Brolis 2“ (rus. Брат 2), „Ekipažas“ (Экипаж), „Mimino“ (Мимино) ir kt.

  1. Russia’s Aeroflot Ranked Close to World Best Airlines Archyvuota kopija 2012-10-14 iš Wayback Machine projekto.
  2. Russia to corporatize Rossiya air carrier, merge with Aeroflot Archyvuota kopija 2011-06-06 iš Wayback Machine projekto.
  3. Putin pressures Aeroflot to take Russian-built aircraft
  4. „Ukraine invasion: More countries issue airspace ban on Russian planes“. BBC News. 2022-02-26.
  5. "Aviation safety: 20 Russian airlines added to EU Air Safety List". Pranešimas spaudai. 11 April 2022. https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/en/ip_22_2389. 
  6. „US Broadens Restrictions on Belarus National Airline After Violations“. Voice of America. 2022-06-18.
  7. „Ukraine crisis: Man Utd terminate Aeroflot deal“. BBC News. 2022-02-25.
  8. KARNOZOV, VLADIMIR (2022-09-07). „Aeroflot Signs for 339 Russian-made Jets“. Aviation International News.
  9. Humphries, Conor (2023-09-06). „Lessor AerCap agrees settlement over Aeroflot jets stranded in Russia“. Reuters.
  10. http://wwww.aeroflot.ru/templates/polet/plane_park.html
  11. http://wwww.aeroflot.ru/templates/about/news_42999.html
  12. http://www.airliners.net/photo/0778565/L/
  13. http://www.airliners.net/photo/0956498/L/