2010 m. Smolensko aviakatastrofa

Skrydžio žemėlapis

Prezidentinis lėktuvas Tu-154

Buvęs Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus pagerbia aviakatastrofos aukas

2010 m. Smolensko aviakatastrofa – Lenkijos orlaivio katastrofa, 2010 m. balandžio 10 d. įvykusi Rusijoje, Smolensko apylinkėse.

Lenkijos prezidentinis lėktuvas Tupolev Tu-154 apie 10:39:40 Maskvos laiku (kaip skelbiama oficialiosiose pirmose Rusijos ir Lenkijos vyriausybių išvadose) nukrito ir sudužo esant tirštam rūkui nesėkmingai leisdamasis į Rusijos KOP aerodromą „Severnyj“. Jis kliudė medžių viršūnes , pasviro ant šono, apsivertė ir nukrito už 300 m nuo pakilimo tako . Lėktuvas sudužo į dalis ir užsidegė, tačiau didelio gaisro nekilo. Lėktuvu keliavo Lenkijos prezidentas Lechas Kačinskis ir kiti aukšti šalies pareigūnai. Lenkijos valstybinė delegacija vyko į Katynės žudynių 70-mečio minėjimą. Skelbiamas žuvusiųjų skaičius – 96. Žuvo visi 88 keleiviai ir 8 įgulos nariai (anksčiau teigta, kad be 89 keleivių žuvo 7 įgulos nariai).

Lėktuvas nukrito apytikriai 19 km į rytus nuo Katynės miško, kuriame 1940 m. NKVD nužudyti ir palaidoti 21768 lenkų karininkai. Katastrofos aplinkybėms ištirti buvo sudaryta valstybinė komisija, tačiau Rusija nesuteikė visos informacijos ir neperdavė Lenkijai, nepaisant prašymo, lėktuvo nuolaužų. 2015 m. nauja Lenkijos vyriausybė tyrimą pradėjo iš naujo, kadangi ankstesnio oficialaus tyrimo išvadoms prieštarauja kiti Lenkijos ir užsienio aviacijos ekspertai, nagrinėję lėktuvo dūžio aplinkybes, atlikę eksperimentus. Tokiam sprendimui įtakos turi prieštaringi duomenys apie įvykį (pvz., dėl įvykio laiko - 9.39 ar 9.41, Lietuvos laiku), katastrofos vietos vaizdą ir jos apžiūrą iš karto po įvykio. „Juodoji dėžė" rasta 12.02 (Lietuvos laiku, Rusijos – 13.02).

Lietuvos Vyriausybė, solidarizuodamasi su tragediją išgyvenančia lenkų tauta, balandžio 11 d., sekmadienį, nutarė šalyje paskelbti trijų dienų gedulą. Nuo balandžio 12 dienos 7 valandos ryto iki balandžio 14 dienos 22 valandos prie valstybės ir savivaldybės įstaigų, įmonių ir organizacijų, gyvenamųjų namų buvo keliamos Lietuvos valstybės vėliavos su gedulo ženklu.

Skrydžio dalyviai

• Lech Kaczyński – Lenkijos prezidentas,
• Maria Kaczyńska – pirmoji šalies ponia,
• Ryszard Kaczorowski – paskutinis Lenkijos emigracinės vyriausybės vadovas,
• Jerzy Szmajdziński – opozicijos lyderis, Lenkijos seimo pirmininko pavaduotojas,
• Władysław Stasiak – prezidento kanceliarijos vedėjas,
• Aleksander Szczygło – Nacionalinio saugumo biuro vadovas,
• Paweł Wypych – valstybės sekretorius,
• Mariusz Handzlik – valstybės sekretoriaus pavaduotojas,
• Andrzej Kremer – užsienio reikalų viceministras,
• Franciszek Gągor – Generalinio štabo viršininkas, generolas,
• Bronisław Kwiatkowski – operatyvinis ginkluotųjų pajėgų vadas, generolas,
• Andrzej Przewoźnik – Kovos ir kančių paminklų apsaugos tarybos sekretorius,
• Grzeogrz Dolniak
• Przemysław Gosiewski – partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS) deputatas,
• Zbigniew Wassermann – partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS) deputatas,
• Janusz Kochanowski
• Sławomir Skrzypek – nacionalinio banko prezidentas,
• Janusz Kurtyka – Lenkijos tautos atminties instituto pirmininkas,
• Tadeusz Płoski – Lenkijos kariuomenės lauko vyskupas, divizijos generolas,
• Miron Chodakowski – Lenkijos kariuomenės ortodoksų ordinaras, arkivyskupas, brigados generolas,
• Tadeusz Buk – sausumos pajėgų vadas, divizijos generolas,
• Włodzimierz Potasiński – specialiųjų pajėgų vadas, divizijos generolas,
• Andrzej Karweta – jūrų pajėgų vadas, viceadmirolas,
• Krzysztof Putra – Senato pirmininko pavaduotojas.

Nuorodos

• Detali smolenskiečio Sergejaus Amelino katastrofos analizė (rusų, lenkų, anglų k.) Archyvuota kopija 2010-04-28 iš Wayback Machine projekto.
• Juodosios dėžės iššifravimas (rusų, lenkų k.)
• BBC 2010.04.10 20.17 UK