Šv. Benediktas Nursietis
Šv. Benediktas Nursietis (lot. Benedictus Nursiae, 480–547 m.) – seniausios krikščioniškuose Vakaruose benediktinų vienuolijos pradininkas ir regulos autorius, vienas iš šventųjų Europos globėjų. Krikščionių šventasis.[1]
Liepos 11 d. minima šv. Benedikto Nursiečio diena. Jo sesuo – šv. Skolastika.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kilęs iš Norsijos (Nursijos) miesto Umbrijoje.
Pasiturinčių tėvų išsiųstas studijuoti į Romą, bet pasibjaurėjęs daugelio studentų palaidu gyvenimu, Benediktas nebaigęs studijų apsigyveno kalnuose. Trejus metus kaip atsiskyrėlis praleidęs oloje, netoli Subiako įsteigė pirmuosius vienuolynus, vėliau įsikūrė Monte Kasine.
Šv. Benedikto regula rėmėsi ankstyvaisiais viduramžiais įvairiuose Europos kraštuose gausėjusios vyrų ir moterų vienuolių bendruomenės, misionieriai (taip pat ir baltų kraštus pasiekę šv. Adalbertas (Vaitiekus) ir šv. Brunonas Kverfurtietis).
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Benediktas Nursietis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003
- Dangaus miestas: Vilniaus vienuolynų palikimas Bažnytinio paveldo muziejuje, sudarytoja Dalia Vasiliūnienė – Vilnius: Bažnytinio paveldo muziejus, 2020, 201 psl.