Įgimta širdies yda

Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus. Jei galite, sutvarkykite.

Skilvelių pertvaros defektas ir pagrindinės širdies dalys

Įgimta širdies yda – širdies struktūros defektas, atsirandantis prieš gimimą. Yra daug širdies ydų tipų, daugelis kurių arba trukdo kraujui tekėti širdyje, arba laisvai šalia jos, arba sukelia nenormalią kraujo tekėjimo per širdį struktūrą. Kiti defektai, tokie kaip, paveikia širdies ritmą. Širdies ydos yra tarp labiausiai paplitusių įgimtų defektų ir yra pagrindinė priežastis su įgimtais defektais susijusių mirčių. Maždaug 9 vaikai iš 1000 gimsta su įgimta širdies yda.

Dažniausiai pasitaikančios įgimtos širdies ydos naujagimiams yra šios:

Skilvelių pertvaros defektas – 30,5 proc.

Prieširdžių pertvaros defektas – 9,8 proc.

Atviras arterinis (Botalo) latakas – 9,7 proc.

Plaučių arterijos angos susiaurėjimas – 6,9 proc.

Aortos lanko susiaurėjimas (koarktacija) – 6,8 proc.

Aortos angos susiaurėjimas – 6,1 proc.

Falo tetrada – 5,8 proc.

Stambiųjų kraujagyslių transpozicija – 4,2 proc.

Išlikęs-arterinis kamienas – 2,2 proc.

Triburio-vožtuvo neišsivystymas – 1,3 proc.

Kitos –16,5 proc.

Skilvelių pertvaros defektas

Skilvelių pertvaros defektas (SPD) – tai skylutė tarpskilvelinėje pertvaroje, tarp kairiojo ir dešiniojo širdies skilvelių. Ši yda lemia greitą širdies nepakankamumo išsivystymą. Dažniausiai nustatoma tuoj po gimimo.

Ligos priežastys ir rizikos veiksniai:

Patologinė anga pertvaroje susidaro esant nenormaliai jos raidai. 90% atvejų širdies ydos priežastys lieka neaiškios, todėl konkrečiu atveju nustatyti, kodėl išsivystė yda, sunku. Nenormalų širdies struktūrų formavimąsi lemia genetiniai pokyčiai, ypač chromosomų anomalijos (pvz., Dauno sindromo atveju). Širdies ydas gali sukelti ir išorės veiksniai, veikiantys nėštumo metu:

• nėščiosios virusinės ligos (ypač raudonukė, citomegalija, gripas, Herpes viruso infekcija);
• naudoti pavojingi vaisiui vaistai, kitos cheminės medžiagos;
• alkoholis;
• jonizuojanti spinduliuotė.

Ligos simptomai ir požymiai

Jei pertvaros defektas didesnis, širdies nepakankamumas vystosi greitai, išryškėja jau pirmojo pusmečio kūdikiams. Atsiranda:

• dusulys
• stiprus prakaitavimas
• greitas nuovargis žindant
• sulėtėjęs augimas
• dažnesnės kvėpavimo organų ligos

Vidutinio dydžio defektas gali pasireikšti jau vyresniems vaikams. Jie greičiau pavargsta, uždūsta bėgdami, sulėtėja jų augimas, stebimas ryškesnis polinkis sirgti kvėpavimo organų ligomis. Jei defektas nedidelis, yda nustatoma tik atsitiktinai, profilaktinio patikrinimo metu. Progresuojant ydai, vystantis negrįžtamiems pokyčiams plaučių kraujagyslėse, labai sustiprėja dusulys, išryškėja viso kūno mėlynumas (vadinamas cianoze), gali sutrikti širdies ritmas.

Prieširdžių pertvaros defektas

Prieširdžių pertvaros defektas (PPD) – tai tarpprieširdinėje pertvaroje esanti skylutė, per kurią kraujas patenka iš kairiojo prieširdžio į dešinįjį prieširdį. Gimdami mes visi turime skylutę tarp kairiojo ir dešiniojo prieširdžio, vadinamą ovaline anga – tai vaisiaus kraujotakos ypatybė. Per pirmas dienas ji užsidaro. Jai neužsidarius, atsiranda širdies yda, vadinama PPD.

Ligos eiga

Visa ydos eiga ir simptomatika priklauso nuo skylutės dydžio. Iki 30 metų šis defektas niekuo nepasireiškia, vėliau būklė pradeda blogėti. Atsiranda greitas nuovargis, dusulys, dažnesni širdies plakimai (nuo pavienių permušimų iki prieširdžių virpėjimo), dažnos kvėpavimo takų ligos (dažni peršalimai), menka kūno sandara, išblykšta oda. Per pertvaros defektą, dėl didesnio spaudimo, kairiajame prieširdyje dalis arterinio kraujo patenka į dešinįjį prieširdį ir maišosi su veniniu. Didėja kraujo tūris, kurį turi pervaryti dešinysis prieširdis, daugiau kraujo patenka ir į dešinįjį skilvelį ir į plaučius. Šios širdies ertmės plečiasi, intensyvėja kraujotaka plaučiuose. Ilgainiui didėja spaudimas plaučių kraujagyslėse, kuriose atsiranda negrįžtamų procesų, pasunkėja dešiniojo skilvelio darbas: „nepratęs” prie didelių spaudimų jis ima plėstis, išsiplečia ir dešinysis prieširdis, blogiau užsidaro triburis vožtuvas (skiriantis dešinįjį skilvelį nuo dešiniojo prieširdžio). Dalis kraujo sugrįžta į venas, atsiranda kraujo sąstovis jose, skysčių susilaikymas ir tinimai. Susilyginus spaudimams tarp prieširdžių bei pradėjus didėti spaudimui dešiniajame prieširdyje, gali atsirasti veninio kraujo nuosrūva iš dešiniojo prieširdžio į kairįjį prieširdį. 4–39 proc. ligonių PPD gali susitvarkyti savaime, dažniausiai tai įvyksta iki 3 metų. Negydant, būklė blogėja. Vidutinė gyvenimo trukmė – trys-keturi dešimtmečiai, bet yra žmonių, sulaukiančių gilios senatvės. Laiku atlikus operaciją, garantuojama normali gyvenimo trukmė. Negydant vystosi širdies nepakankamumas.

Atviras arterinis latakas (AAL)

Atviras arterinis latakas (AAL) – tai širdies yda, kai naujagimiui išlieka atvira funkcionuojanti jungtis tarp aortos ir plaučių arterijos, apeinant mažąjį kraujo apytakos ratą (vaisius gimdoje „nekvėpuoja“ plaučiais: visą deguonį su krauju teikia motinos kraujas). Po gimimo latakas turi susitraukti, o per kelias savaites – visiškai užakti. Prieš laiką gimusiems naujagimiams AAL gali užakti vėliau arba neužakti.

Simptomai

• Pamėlę nagai
• Nuolat šaltos rankos
• Odos blyškumas
• Prieširdžių virpėjimo priepuoliai
• Širdies ritmo permušimas
• Dažni peršalimai
• Dusulys
• Greitas nuovargis
• Kūno masės mažėjimas

Ligos eiga

Visa ydos eiga ir simptomatika priklauso nuo defekto dydžio. Jei defektas mažas, gali nebūti jokių simptomų. Jei vidutinio dydžio – ligos simptomų atsiranda po dvidešimtųjų gyvenimo metų. Jaučiamas greitas nuovargis, dusulys, dažnesnis širdies plakimas (nuo pavienių permušimų iki prieširdžių virpėjimo), dažnos kvėpavimo takų ligos (dažni peršalimai), menka kūno sandara, išblykšta oda. Ligoniui dažnai šąla rankos, šiltame vandenyje mėlynuoja nagai, sutrumpėja kairė ranka. Aortoje yra daug didesnis spaudimas nei plaučių arterijoje, kuria į plaučius teka kraujas. Esant atvirai aortos ir plaučių arterijos jungčiai, dalis arterinio kraujo iš aortos nuolat patenka į plaučių arteriją, kur maišosi su veniniu. Daugiau kraujo priteka į plaučius, didėja spaudimas plaučių arterijoje, vystosi negrįžtami pokyčiai plaučių kraujagyslėse (plautinė hipertenzija). Daugiau kraujo priteka ir į kairįjį prieširdį bei skilvelį, išsiplečia šios širdies dalys. Ilgainiui išsivysto širdies nepakankamumas. 75 proc. prieš laiką gimusių naujagimių AAL užanka savaime. Po trečiojo gyvenimo dešimtmečio užanka retai. Jei operuojama laiku, gyvenimo trukmė normali. Pavėlavus atsiranda negrįžtamų pokyčių plaučių kraujagyslėse, vystosi širdies nepakankamumas.