Gedimino kalnas

Versija spausdinimui nebėra palaikoma ir gali turėti atkūrimo klaidų. Prašome atnaujinti savo interneto naršyklės žymes ir naudoti numatytąją interneto naršyklės spausdinimo funkciją.

Kitos reikšmės – Pilies kalnas (reikšmės).

Gedimino kalnas

Koordinatės

54°41′12″ š. pl. 25°17′27″ r. ilg. / 54.68667°š. pl. 25.29083°r. ilg.

Vieta

Vilnius

Seniūnija

Senamiesčio seniūnija

Aukštis

142 m

Priešpilis

gyvenvietė

Naudotas

nuo 1 tūkstm. pr.

Gedimino kalnas arba Pilies kalnas – erozinė kalva Vilniuje, Neries kairiajame krante, prie Neries ir Vilnios santakos. Aukštis virš jūros lygio – 142 m, santykinis aukštis – 48 m. Tai antropogeniškai performuotas erozinės kilmės kalvaragis, viduramžiais paverstas įtvirtinta piliaviete. Šiaurėje kalną nuo Sapieginės erozinio kalvyno skiria Vilnios žiotys (seniau toje vietoje būta kanalo). Kalvos cokolinė dalis susidariusi iš moreninio priemolio ir priesmėlio, kurį dengia smėlis. Gedimino kalno šlaitai statūs (35–40 °), viršūnėje suformuota ovali 110–120 m ilgio ir 50–60 m pločio aikštelė.^[1] Ant kalno stovi Vilniaus aukštutinė pilis („Gedimino pilis“). Pilies kalnas priklauso Vilniaus pilių kultūriniam rezervatui.

Gedimino kalnas per daugelį šimtmečių apgriuvo, jo griuvimas buvo vienas iš fortifikacijos veiksnių, o jo nuošliaužos atliko vieną iš gynybinių funkcijų.^[2]

Kalnas seniau buvo be medžių, bet jais apaugo XX a. pr. Iki XX a. pab. Gedimino kalną buvo visiškai užaugę medžiai. Jie 2011–2013 m. buvo visiškai iškirsti.^[3]

2016 m. vasarį, atitirpus ir įmirkus dirvožemiui, Gedimino kalno šlaituose ėmė rastis nuošliaužos ir įgriuvos.^[4] Vėliau per 2016–2017 m. nuošliaužų susidarė dar daugiau, imtasi kalno gelbėjimo darbų. Nuošliaužų susidarymui įtaką galėjo padaryti ant kalno šlaito įrengtas funikulierius, papėdėje atstatyti Valdovų rūmai.^[5]