Pagrindinis puslapis

Sveiki atvykę į Vikipediją Laisvąją enciklopediją, kurią kurti gali kiekvienas.

Lietuviškojoje Vikipedijoje: 220 106 straipsniai Vikipedijos vedlys Pagalba DUK Bendruomenės portalas Klausk Taisyklės ir susitarimai Paveikslėlių naudojimas

Apie Vikipediją Vikipedija yra universali, daugiakalbė interneto enciklopedija, kaip bendruomeninis projektas, pagal viki technologiją ir pamatinius principus kuriama daugybės savanorių bei išlaikoma iš paaukotų lėšų. Vikipedijos tikslas – pateikti laisvą, nešališką ir patikrinamą turinį, kurį be jokių apribojimų gimtąja kalba galėtų skaityti visi žmonės. Rašyti, pildyti, tobulinti straipsnius taip pat gali visi, jei laikomasi bendrų, visiems dalyviams galiojančių taisyklių ir susitarimų. Nauji dalyviai yra kviečiami apsilankyti pagalbos puslapiuose ir bendruomenės portale. Vikipedija vadinama „laisvąja enciklopedija“, nes visas jos turinys pateikiamas pagal GFDL ir CC-BY-SA licencijas, kurios leidžia enciklopedijos turinį naudoti, keisti ir platinti tiek nemokamai, tiek ir mokamai, jei laikomasi naudojimo sąlygų.

Rinktinė iliustracija Chor Virapo vienuolynas, fone – Ararato kalnas,  Armėnija Projekto puslapis • Keisti

Savaitės straipsnis Karlienė Viktorija su šeima (dail. Franz Xaver Winterhalter, 1846 m.) Viktorijos epocha (angl. Victorian era) – karalienės Viktorijos valdymo laikotarpis Jungtinės Karalystės ir Britų imperijos istorijoje nuo 1837 m. birželio 20 d. iki jos mirties 1901 m. sausio 22 d. Ši epocha prasidėjo po Hanoverių dinastijos karalių Jurgio I, II, III ir IV valdymo epochos ir tęsėsi iki Eduardo epochos, o jos antroji pusė sutapo su pirmąja žemyninės Europos Gražiosios epochos (pranc. Belle Époque) dalimi. Didžiojoje Britanijoje vyko įvairios liberalizuojančios politinės reformos, įskaitant rinkimų teisės išplėtimą. Bulvių (Didysis) badas Viktorijos laikotarpio pradžioje sukėlė apie milijoną mirčių Airijoje (ši aplinkybė nedarė įtakos monarchės nuostatai airių tautos atžvilgiu). Britų imperija palaikė palyginti taikius santykius su kitomis didžiosiomis valstybėmis. Ji dalyvavo įvairiuose kariniuose konfliktuose, daugiausia prieš mažesnes galias. Britų imperija šiuo laikotarpiu išsiplėtė ir tapo dominuojančia galia pasaulyje. Valdant Viktorijai užbaigtas Indijos prijungimas, įsitvirtinta Egipte ir Pietų Afrikoje, užvaldytos Kinijos teritorijos, susikūrė persikėlėlių kolonijos Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje, dominijos teisės suteiktos Kanadai. Viktorijos laikų visuomenė vertino aukštą asmeninio elgesio standartą visuose visuomenės lygiuose. Moralės akcentavimas davė postūmį socialinei reformai, tačiau apribojo tam tikrų visuomenės grupių laisvę. Gerovė šiuo laikotarpiu išaugo, tačiau sekinantis neprievalgis išliko. Pirmą kartą Didžiojoje Britanijoje raštingumas ir ugdymas vaikystėje tapo beveik visuotinis. Nors buvo bandoma pagerinti gyvenimo sąlygas, būstai lūšnynuose ir ligos išliko rimta problema. Šiuo laikotarpiu vyko reikšmingas mokslo ir technologijų vystymasis. Didžioji Britanija buvo pažengusi pramonėje ir ypač inžinerijoje, tačiau šiek tiek atsiliko meno ir švietimo srityse. Didžiosios Britanijos gyventojų skaičius sparčiai augo, o Airijoje – ženkliai sumažėjo. Daugiau... Pavyzdiniai straipsniai • Verta paskaityti • Keisti • Rinkti straipsnį

lapkričio 27 d. įvykiai Lietuvoje 1929 − išleistas pirmasis laikraščio Vilniaus žinios numeris. 1939 − pradėjo veikti Vilniaus pedagoginis institutas (dab. Vilniaus pedagoginis universitetas). 1999 − Klaipėdos universiteto sportinių šokių ansamblis „Žuvėdra“ Vilniuje tapo Lotynų Amerikos sportinių šokių ansamblių pasaulio čempionu. Pasaulyje 1095 − Popiežius Urbonas II Klermono susirinkime paskelbė Pirmąjį kryžiaus žygį. 1790 − per Didžiąją Prancūzijos Revoliuciją Nacionalinis susirinkimas pareikalavo, kad dvasininkai prisiektų primtai, bet karaliaus Liudviko XVI dar nepasirašytai civilinei dvasininkijos konstitucijai. 1815 − Rusijos imperatorius Aleksandras I pasirašė Lenkijos karalystės konstituciją, kurios sudarymo už Lenkijos Kongreso karalystės perdavimą Rusijos imperijai reikalavo Vienos kongresas. 1919 − Paryžiaus taikos konferencijoje pasirašyta Neji sutartis su Bulgarija. Keisti

Savaitės iniciatyva Doroti Hodžkin Doroti Meri Kroufut Hodžkin (angl. Dorothy Mary Crowfoot Hodgkin, 1910 m. gegužės 12 d. – 1994 m. liepos 29 d.) – anglų chemikė, Rentgeno spindulių kristalografijos metodo biomolekulėms nustatyti pradininkė, atradusi cholesterolio (1937 m.), penicilino (1945 m.) ir vitamino B12 (1954 m.) struktūrą. Už tai 1964 m. ji apdovanota Nobelio chemijos premija. Vėliau, 1969 m., Hodžkin išaiškino insulino struktūrą. Hodžkin taip pat tyrinėjo kelių kitų biologiškai aktyvių medžiagų struktūrą. Doroti Meri Kroufut gimė Kaire archeologo ir mokytojo Džono Vinterio Kroufuto šeimoje. Ankstyvąją vaikystę praleido Mažojoje Azijoje, o Anglijoje praleido tik kelis mėnesius per metus. Būdama aštuoniolikos ji pradėjo studijuoti chemiją Oksfordo universitete. Vėliau taip pat studijavo Kembridžo universitete. Iš darbo vadovo Džono Desmondo Bernalo, rentgeno difraktometrijos specialisto, išmoko rentgeno spindulių difraktometrijos technikos. 1936–1977 m. dirbo mokslininke Oksfordo universitete. 1947 m. tapo Londono karališkosios draugijos nare. Hodžkin mokslinis vadovas Bernalis buvo komunistų partijos narys ir rėmė SSRS politiką iki pat 1956 m. Vengrijos revoliucijos. Ir Doroti vyras Tomas Hodžkinas, su kuriuo susituokė 1937 m., kurį laiką buvo komunistų partijos narys, o 1961 m. tapo Ganos prezidento Kvamės Nkrumos patarėju. 1970–1988 m. Doroti buvo Bristolio universiteto kanclerė. Be Nobelio premijos, Doroti Kroufut Hodžkin yra apdovanota Britanijos ordinu „Už nuopelnus“ ir Lenino taikos premija. Daugiau… Šios savaitės iniciatyva yra Nobelio premijos laureatai. Projekto puslapis • Keisti

Naujienos Lapkričio 27 d. Libane įsigaliojo paliaubos tarp Izraelio ir „Hezbollah“.[1] Lapkričio 25 d. rytą iš Leipcigo skridęs krovininis lėktuvas nukrito netoli Vilniaus oro uosto, žuvo vienas įgulos narys.[2] Lapkričio 24 d. Urugvajaus prezidento rinkimus laimėjo kairiųjų pažiūrų kandidatas Yamandú Orsi.[3] Lapkričio 21 d. Tarptautinis baudžiamasis teismas išdavė arešto orderius Izraelio premjerui B. Netanjahu, buvusiam gynybos ministrui J. Galantui ir judėjimo „Hamas“ vadeivai Mohamedui Deifui.[4] Lapkričio 21 d. Seimas premjeru išrinko Gintautą Palucką.[5] Lapkričio 19 d. Honkonge nuteisti kalėti 45 demokratiją palaikantys aktyvistai.[6] Lapkričio 18 d. Buvo nutraukas povandeninis duomenų kabelis tarp Suomijos ir Vokietijos. Taip pat pažeistas kabelis tarp Švedijos ir Lietuvos.[7][8] Lapkričio 16 d. Per išpuolį peiliu Kinijos Dziangsu provincijos Isingo mieste profesinio mokymo institute žuvo 8 žmonės, dar 17 sužeisti.[9] Lapkričio 15 d. Protestuotojai įsiveržė į separatistinės Abchazijos parlamentą.[10] Projekto puslapis • Metų įvykiai • Sporto naujienos • Keisti

Kiti projektai

Vikižodynas Laisvasis žodynas Vikicitatos Aforizmai, sentencijos Vikinaujienos Naujausios žinios, aktualijos Vikiteka (Wikimedia Commons) Mediateka Vikišaltiniai Įvairūs tekstai Vikiknygos Vadovėliai, knygos Vikirūšys (wikispecies) Rūšių katalogas Metaviki Vikimedijos projektų koordinavimas Vikiduomenys Žinių bazė Vikiversitetas Mokomoji medžiaga Vikikelionės Kelionių vadovas MediaWiki Viki programinė įranga