Pereiti prie turinio

Pagrindinis puslapis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Sveiki atvykę į Vikipediją

Laisvąją enciklopediją, kurią kurti gali kiekvienas.

Lietuviškojoje Vikipedijoje:
220 570 straipsnių

Apie Vikipediją
Vikipedija yra universali, daugiakalbė interneto enciklopedija, kaip bendruomeninis projektas, pagal viki technologiją ir pamatinius principus kuriama daugybės savanorių bei išlaikoma iš paaukotų lėšų.

Vikipedijos tikslas – pateikti laisvą, nešališką ir patikrinamą turinį, kurį be jokių apribojimų gimtąja kalba galėtų skaityti visi žmonės. Rašyti, pildyti, tobulinti straipsnius taip pat gali visi, jei laikomasi bendrų, visiems dalyviams galiojančių taisyklių ir susitarimų. Nauji dalyviai yra kviečiami apsilankyti pagalbos puslapiuose ir bendruomenės portale.

Vikipedija vadinama „laisvąja enciklopedija“, nes visas jos turinys pateikiamas pagal GFDL ir CC-BY-SA licencijas, kurios leidžia enciklopedijos turinį naudoti, keisti ir platinti tiek nemokamai, tiek ir mokamai, jei laikomasi naudojimo sąlygų.
Rinktinė iliustracija
Savaitės straipsnis
Šiuri rūmai buvo Riūkiū karalystės centras

Riūkiū istorija (okinavų kalba: 琉球ぬ歴史, Ruuchuu nu iwari) – Riūkiū salų (ir Riūkiū istorinio regiono) istorija nuo seniausių laikų iki dabarties.

Į Riūkiū salas pirmieji gyventojai greičiausiai atsikėlė ledynmečio laikotarpyje egzistavusiais sausumos tiltais. Okinavos saloje rastos seniausios žmogaus liekanos Jamašitos urvinis žmogus (jap. 山下洞人 = Yamashita dōjin) datuojamos 32 tūkst. metų senumo. Tai yra ne tik seniausios rastos žmogaus liekanos Riūkiū salyne, bet ir visoje Japonijoje. Antras pagal senumą radinys yra Pindza Abu urvinis žmogus (jap. ピンザアブ洞人 = Pinza Abu dōjin) Mijako saloje. Paleolito žmogaus pėdsakų randama ir Kumedžimoje, Jaejamoje, Amamyje ir kitur. Žymiausia paleolito artefaktų radimvietė yra Sakitario urvas (jap. サキタリ洞遺跡 = Sakitari-dō iseki) Okinavos salos pietuose, kuriame randama seniausia pasaulyje adata (datuojama 23 tūkst. metų senumo).

Nuo V tūkst. pr. m. e. Riūkiū prasidėjo neolitas, kuris siejamas su Kaidzukos kultūra (jap. 貝塚文化 = Kaizuka bunka). Jos pagrindiniai radiniai – kriauklelių sampylos, atsiradusios kaip šiukšliavietės prie gyvenviečių. Tuometiniai gyventojai buvo rankiotojai, žvejai ir medžiotojai. Kaidzukos kultūra nebuvo tiesiogiai susijusi su tuo metu Japonijos salose vyravusia Džiomono kultūra, nors šiuo klausimu mokslininkų nuomonės išsiskiria. Nėra sutariama ir dėl vietos gyventojų kalbinės priklausomybės. Pvz., Sakiyama Osamu palaikė hipotezę, kad gyventojai buvo austroneziečių atšaka, gimininga Taivano salos gyventojams. Aleksandras Vovinas, tuo tarpu, iškėlė hipotezę, jog jie buvo giminingi Japonijos ainams.

Pietiniame Riūkiū (Jaejamoje ir Mijake) prieš IV–III tūkst. metų egzistavo atskira Šimotabaru kultūra (jap. 下田原期 = Shimotabaru-ki), kurios archeologiniai radiniai (ir keramika) rodo ryšius su Filipinų, Taivano, Kinijos gyventojais. Apie 500 metų klestėjusi kultūra vėliau sunyko, ir jokių radinių šiose salose nerandama kelis tūkstantmečius.

Daugiau...

sausio 1 d. įvykiai
Lietuvoje

Pasaulyje

Savaitės iniciatyva
Hidroelektrinės skerspjūvis

Hidroelektrinė (HE) – hidrotechninis statinys, energijos rūšies keitimo įtaisas, generatorius, krentančio vandens potencinę energiją verčiantis į elektros energiją. Mechaninį sukimo momentą sukuria krentančio vandens sukama vandens turbina, o ši sujungta su elektros generatoriumi. Hidroelektrinės potencinė energija dažniausiai akumuliuojama užtvenkiant upes.

Pirmoji hidroelektrinė buvo pastatyta 18681870 m. Kregsaide (Cragside), Anglijoje, tiekusi energiją kelioms elektros lemputėms lordo Armstrongo dvare. 1882 m. JAV, Epltone (Appleton), pastatyta pirmoji komercinė hidroelektrinė. 1895 m. Tasmanijoje pastatyta pirmoji viešoji hidroelektrinė, tiekusi energiją Launčestono miesto gatvių apšvietimui.

Pirmoji hidroelektrinė Lietuvoje – tai 1903 m. prie Virvytės upės Kairiškių dvaro popieriaus fabrike įrengtas elektros generatorius, kurį suko vandens ratas.

Nemuno hidroresursus dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą tyrinėjo ir jų panaudojimo problemą sprendė lietuvių kilmės Peterburgo Kelių instituto profesoriaus Jurgio Merčingo vadovaujama Vandens energijos tyrimų komisija. Po karo šią problemą kėlė profesorius Steponas Kolupaila, inžinierius Jonas Smilgevičius ir kiti, o akcinė bendrovė „Galybė“ planavo statyti hidroelektrines, tačiau visa tai liko neįgyvendinta.

Daugiau…

Šios savaitės iniciatyva yra energija.
Naujienos
Kiti projektai
Vikižodynas
Laisvasis žodynas
Vikicitatos
Aforizmai, sentencijos
Vikinaujienos
Naujausios žinios, aktualijos
Vikiteka (Wikimedia Commons)
Mediateka
Vikišaltiniai
Įvairūs tekstai
Vikiknygos
Vadovėliai, knygos
Vikirūšys (wikispecies)
Rūšių katalogas
Metaviki
Vikimedijos projektų koordinavimas
Vikiduomenys
Žinių bazė
Vikiversitetas
Mokomoji medžiaga
Vikikelionės
Kelionių vadovas
MediaWiki
Viki programinė įranga