Pereiti prie turinio

Pagrindinis puslapis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Sveiki atvykę į Vikipediją

Laisvąją enciklopediją, kurią kurti gali kiekvienas.

Lietuviškojoje Vikipedijoje:
221 265 straipsniai

Apie Vikipediją
Vikipedija yra universali, daugiakalbė interneto enciklopedija, kaip bendruomeninis projektas, pagal viki technologiją ir pamatinius principus kuriama daugybės savanorių bei išlaikoma iš paaukotų lėšų.

Vikipedijos tikslas – pateikti laisvą, nešališką ir patikrinamą turinį, kurį be jokių apribojimų gimtąja kalba galėtų skaityti visi žmonės. Rašyti, pildyti, tobulinti straipsnius taip pat gali visi, jei laikomasi bendrų, visiems dalyviams galiojančių taisyklių ir susitarimų. Vikipedija nuolat kuriama, taisoma, tobulinama bei redaguojama, tad nėra jokių garantijų, kad enciklopedijoje pateikiama informacija yra teisinga. Nauji dalyviai yra kviečiami apsilankyti pagalbos puslapiuose ir bendruomenės portale.

Vikipedija vadinama „laisvąja enciklopedija“, nes visas jos turinys pateikiamas pagal GFDL ir CC-BY-SA licencijas, kurios leidžia enciklopedijos turinį naudoti, keisti ir platinti tiek nemokamai, tiek ir mokamai, jei laikomasi naudojimo sąlygų.
Rinktinė iliustracija
Savaitės straipsnis
Gajus Trebonijus (lot. Gaius Trebonius, apie 92 m. pr. m. e.43 m. pr. m. e. sausis) – vėlyvosios Romos respublikos karvedys ir politikas, 45 m. pr. m. e. ėjęs konsulo sufekto pareigas. Jis buvo Julijaus Cezario bendražygis, tarnavo kaip jo legatas ir kovėsi jo pusėje pilietinio karo metu. Vis dėlto vėliau Trebonijus prisidėjo prie sąmokslininkų, kurie organizavo diktatoriaus nužudymą.

Gajus Trebonijus gimė apie 92 m. pr. m. e. Jo tėvas buvo raitelių luomo (eques) atstovas, tačiau niekada neužėmė aukštų valstybinių pareigų, todėl Trebonijus buvo laikomas novus homo („nauju žmogumi“) – vienu iš kelių Cezario aplinkos politikų, kurių šeimose anksčiau nebuvo magistratų.

Apie 60 m. pr. m. e. jis ėjo kvestoriaus pareigas ir bandė užkirsti kelią Publijaus Klodijaus Pulchro įsūnijimui į plebėjų giminę, nepaisydamas triumvirų valios. Tačiau iki 55 m. pr. m. e., kai buvo išrinktas plebėjų tribūnu, Trebonijus jau rėmė jų politiką.

Tais pačiais metais jis pateikė Lex Trebonia įstatymo projektą, kuriuo siūlė suteikti konsulams Gnėjui Pompėjui Didžiajam ir Markui Licinijui Krasui valdyti Sirijos, Artimosios Ispanijos ir Tolimosios Ispanijos provincijas..

Daugiau...

vasario 24 d. įvykiai
Lietuvoje

Pasaulyje

Savaitės iniciatyva
II tūkst. pr. m. e. dantiraščio pavyzdys

Dantiraštis, seniau dar vadintas kyliaraščiu, pleištaraščiu – rašto sistemų grupė, III–I tūkst. pr. m. e. naudota Mesopotamijoje rašyti šumerų, akadų, hetitų, eblų, huritų, urartų, elamitų, senovės persų ir kitomis kalbomis. Nuo kitų Senovės Artimuosiuose rytuose naudotų rašto sistemų skyrėsi pirmiausia danties formos ženklais bei horizontaliais ir vertikaliais brūkšneliais.

Ankstyviausias dantiraštis susiformavo apie 2600 m. pr. m. e. iš šumerų rašto kaip savotiškas greitraščio variantas: užuot brėžus linijas molyje greičiau buvo tam tikra tvarka įspausti brūkšnelius. Taip susiformavo ankstyviausias dantiraščio variantas – šumerų dantiraštis.

Kadangi dantiraštis buvo naudojamas 3 tūkstančius metų, jo išvaizda kito. Dantiraščio stilistikos istorijoje priimta išskirti tam tikrus periodus:

  • Šumerų piktografinis raštas (apie 3000 m. pr. m. e.) – piešinėlių raštas, dar ne dantiraštis, kur atskiri ženklai buvo labai panašūs į savo realius prototipus.
  • Šumerų piktografinio rašto II fazė (apie 2800 m. pr. m. e.) – įvyko ženklų rotacija, t. y. pasukimas 90 laipsnių kampu.
  • Šumerų ideografinis raštas (apie 2600 m. pr. m. e.) – piktogramos įgijo abstrakčius pavidalus, nedaug siejamus su realiu prototipu.
  • Šumerų dantiraštis (apie 2600 m. pr. m. e.) – atsirado tuo pačiu metu, kaip ir ideografinis raštas. Dėl to, kad rašant molyje pradėtas naudoti kitokio tipo įrankis (kalamas), įgijo dantiraščio išvaizdą. Tai buvo pirmoji tikrojo dantiraščio forma. Ji forma buvo perduota ir eblams, akadams, t. y. pradėta naudoti kitoms kalboms, ne tik šumerų. Tai inspiravo Eblos ir akadų dantiraščių susiformavimą.
  • Neo-šumerų dantiraštis (III tūkst. pr. m. e. II pusė) – naudotas užrašyti šumerų kalbai, kuri tuo metu jau buvo betampanti liturgine kalba. Šioje fazėje galutinai nusistovėjo rašybos taisyklės, standartizuoti brūkšnių tipai.
  • Senasis asirų dantiraštis (II tūkst. pr. m. e.) – naudotas užrašyti babiloniečių, asirų kalboms, dar labiau supaprastėjo, standartizavosi ženklų forma. Iš šios formos dantiraščio vystėsi daugiau ar mažiau savarankiški hetitų, huritų, urartų, Elamo dantiraščiai.
  • Naujasis asirų dantiraštis (I tūkst. pr. m. e.) – naudotas užrašyti vėlyvajai akadų kalbai Asirijos ir Babilono imperijose.

Daugiau…

Šios savaitės iniciatyva yra Kalba ir raštas.
Naujienos
Kiti projektai
Vikižodynas
Laisvasis žodynas
Vikicitatos
Aforizmai, sentencijos
Vikinaujienos
Naujausios žinios, aktualijos
Vikiteka (Wikimedia Commons)
Mediateka
Vikišaltiniai
Įvairūs tekstai
Vikiknygos
Vadovėliai, knygos
Vikirūšys (wikispecies)
Rūšių katalogas
Metaviki
Vikimedijos projektų koordinavimas
Vikiduomenys
Žinių bazė
Vikiversitetas
Mokomoji medžiaga
Vikikelionės
Kelionių vadovas
MediaWiki
Viki programinė įranga