Pagrindinis puslapis

Sveiki atvykę į Vikipediją Laisvąją enciklopediją, kurią kurti gali kiekvienas.

Lietuviškojoje Vikipedijoje: 220 076 straipsniai Vikipedijos vedlys Pagalba DUK Bendruomenės portalas Klausk Taisyklės ir susitarimai Paveikslėlių naudojimas

Apie Vikipediją Vikipedija yra universali, daugiakalbė interneto enciklopedija, kaip bendruomeninis projektas, pagal viki technologiją ir pamatinius principus kuriama daugybės savanorių bei išlaikoma iš paaukotų lėšų. Vikipedijos tikslas – pateikti laisvą, nešališką ir patikrinamą turinį, kurį be jokių apribojimų gimtąja kalba galėtų skaityti visi žmonės. Rašyti, pildyti, tobulinti straipsnius taip pat gali visi, jei laikomasi bendrų, visiems dalyviams galiojančių taisyklių ir susitarimų. Nauji dalyviai yra kviečiami apsilankyti pagalbos puslapiuose ir bendruomenės portale. Vikipedija vadinama „laisvąja enciklopedija“, nes visas jos turinys pateikiamas pagal GFDL ir CC-BY-SA licencijas, kurios leidžia enciklopedijos turinį naudoti, keisti ir platinti tiek nemokamai, tiek ir mokamai, jei laikomasi naudojimo sąlygų.

Rinktinė iliustracija Chor Virapo vienuolynas, fone – Ararato kalnas,  Armėnija Projekto puslapis • Keisti

Savaitės straipsnis Karlienė Viktorija su šeima (dail. Franz Xaver Winterhalter, 1846 m.) Viktorijos epocha (angl. Victorian era) – karalienės Viktorijos valdymo laikotarpis Jungtinės Karalystės ir Britų imperijos istorijoje nuo 1837 m. birželio 20 d. iki jos mirties 1901 m. sausio 22 d. Ši epocha prasidėjo po Hanoverių dinastijos karalių Jurgio I, II, III ir IV valdymo epochos ir tęsėsi iki Eduardo epochos, o jos antroji pusė sutapo su pirmąja žemyninės Europos Gražiosios epochos (pranc. Belle Époque) dalimi. Didžiojoje Britanijoje vyko įvairios liberalizuojančios politinės reformos, įskaitant rinkimų teisės išplėtimą. Bulvių (Didysis) badas Viktorijos laikotarpio pradžioje sukėlė apie milijoną mirčių Airijoje (ši aplinkybė nedarė įtakos monarchės nuostatai airių tautos atžvilgiu). Britų imperija palaikė palyginti taikius santykius su kitomis didžiosiomis valstybėmis. Ji dalyvavo įvairiuose kariniuose konfliktuose, daugiausia prieš mažesnes galias. Britų imperija šiuo laikotarpiu išsiplėtė ir tapo dominuojančia galia pasaulyje. Valdant Viktorijai užbaigtas Indijos prijungimas, įsitvirtinta Egipte ir Pietų Afrikoje, užvaldytos Kinijos teritorijos, susikūrė persikėlėlių kolonijos Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje, dominijos teisės suteiktos Kanadai. Viktorijos laikų visuomenė vertino aukštą asmeninio elgesio standartą visuose visuomenės lygiuose. Moralės akcentavimas davė postūmį socialinei reformai, tačiau apribojo tam tikrų visuomenės grupių laisvę. Gerovė šiuo laikotarpiu išaugo, tačiau sekinantis neprievalgis išliko. Pirmą kartą Didžiojoje Britanijoje raštingumas ir ugdymas vaikystėje tapo beveik visuotinis. Nors buvo bandoma pagerinti gyvenimo sąlygas, būstai lūšnynuose ir ligos išliko rimta problema. Šiuo laikotarpiu vyko reikšmingas mokslo ir technologijų vystymasis. Didžioji Britanija buvo pažengusi pramonėje ir ypač inžinerijoje, tačiau šiek tiek atsiliko meno ir švietimo srityse. Didžiosios Britanijos gyventojų skaičius sparčiai augo, o Airijoje – ženkliai sumažėjo. Daugiau... Pavyzdiniai straipsniai • Verta paskaityti • Keisti • Rinkti straipsnį

lapkričio 24 d. įvykiai Lietuvoje 1989 − priimtas LTSR Tautinių mažumų įstatymas. 2004 − LR Seimo pirmininkas A. Paulauskas paskelbė pareiškimą „Dėl Rusijos Federacijos valstybės Dūmos lapkričio mėn. 23 d. pareiškimo“, kuriame išreiškė pagarbą visiems, nukentėjusiems nuo Antrojo pasaulinio karo ir jo padarinių. Kartu pareiškime pažymėta, kad Lietuvai Antrasis pasaulinis karas prasidėjo sovietine okupacija ir aneksija 1940 metais. Tai buvo Molotovo–Ribentropo pakto pasirašymo rezultatas. Nors karas baigėsi pergale prieš vieną totalitarinę ideologiją – fašizmą, tačiau kita – komunizmas – sustiprėjo ir išplito. Pasaulyje 1832 − Pietų Karolinai priėmus Nulifikacijos ordinansą, skelbiantį 1828 m. tarifą ir 1832 m. tarifą prieštaraujančiais JAV Konstitucijai ir negaliojančiais, prasidėjo Nulifikacijos krizė. 1842 − pirmą kartą susitiko Karlas Marksas ir Frydrichas Engelsas. 1859 − pirmą sykį išleista Čarlzo Darvino knyga „Rūšių atsiradimas“, pirmasis tiražas išpirktas tą pačią dieną. 1874 − amerikietis Džozefas Glidenas užpatentavo spygliuotą vielą. 1992 − Kinijoje nukritus Kinijos pietų oro linijų lėktuvui, žuvo 141 žmogus. 2015 − Sergejus Lavrovas atšaukė vizitą po Turkiją, nes ši numušė Rusijos karinį lėktuvą, kuris pažeidė Turkijos oro erdvę. Žuvo vienas lėktuvo pilotas. Keisti

Savaitės iniciatyva Antrojo rinkimų turo rezultatai 2024 m. Lietuvos Seimo rinkimai – 2024 m. spalio 13 ir 27 d. Lietuvoje vykę devintieji eiliniai Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai. Jų metu 2024–2028 m. kadencijai buvo išrinktas 141 Seimo narys. Seimo rinkimų sistema nuo 2016 m. nepasikeitė: parlamentas yra renkamas naudojant mišriąją rinkimų sistemą: 70 narių renkami proporcinio atstovavimo sistema pagal partijų sąrašus, kurie surenka mažiausiai 5 proc. atiduotų balsų (koalicijoms taikomas 7 proc. barjeras) likę 71 Seimo nariai – daugumos atstovavimo sistema (vienmandatėse apygardose) dviem turais. Pirmajame ture kandidatas išrenkamas, jei surenka daugiau nei pusę balsų. Jei rinkimuose dalyvauja mažiau nei 40 proc. rinkėjų, kandidatas turi surinkti bent 20 proc. visų rinkėjų balsų. Jei pirmame ture nei vienas kandidatas nesurenka reikiamo kiekio balsų, antrame ture rinkėjai renkasi iš dviejų, daugiausia balsų pirmajame ture surinkusių kandidatų. 2022 m. balandį priėmus Konstitucijos 56 straipsnio pataisą, Seimo nariais gali būti renkami Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie nesusiję priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei ir rinkimų dieną yra ne jaunesni kaip 21 metų bei nuolat gyvena Lietuvoje. Jais negali būti renkami asmenys, nebaigę atlikti bausmės pagal teismo paskirtą nuosprendį, taip pat asmenys, teismo pripažinti neveiksniais. Be to, asmuo, kuris buvo pašalintas iš pareigų per apkaltą, gali būti išrinktas praėjus dešimt metų po apkaltos. Daugiau… Šios savaitės iniciatyva yra tautos išrinktieji. Projekto puslapis • Keisti

Naujienos Lapkričio 21 d. Tarptautinis baudžiamasis teismas išdavė arešto orderius Izraelio premjerui B. Netanjahu, buvusiam gynybos ministrui J. Galantui ir judėjimo „Hamas“ vadeivai Mohamedui Deifui.[1] Lapkričio 21 d. Seimas premjeru išrinko Gintautą Palucką.[2] Lapkričio 19 d. Honkonge nuteisti kalėti 45 demokratiją palaikantys aktyvistai.[3] Lapkričio 18 d. Buvo nutraukas povandeninis duomenų kabelis tarp Suomijos ir Vokietijos. Taip pat pažeistas kabelis tarp Švedijos ir Lietuvos.[4][5] Lapkričio 16 d. Per išpuolį peiliu Kinijos Dziangsu provincijos Isingo mieste profesinio mokymo institute žuvo 8 žmonės, dar 17 sužeisti.[6] Lapkričio 15 d. Protestuotojai įsiveržė į separatistinės Abchazijos parlamentą.[7] Lapkričio 13 d. Bukerio premija atiteko britų rašytojai Samantha Harvey.[8] Lapkričio 12 d. Kinijos pietuose, Džuhajaus mieste, automobiliui įsirėžus į pėsčiuosius žuvo 35 žmonės, dar 43 sužeisti.[9] Lapkričio 12 d. Laisvės premija skirta buvusiam disidentui, kunigui Juliui Sasnauskui.[10] Projekto puslapis • Metų įvykiai • Sporto naujienos • Keisti

Kiti projektai

Vikižodynas Laisvasis žodynas Vikicitatos Aforizmai, sentencijos Vikinaujienos Naujausios žinios, aktualijos Vikiteka (Wikimedia Commons) Mediateka Vikišaltiniai Įvairūs tekstai Vikiknygos Vadovėliai, knygos Vikirūšys (wikispecies) Rūšių katalogas Metaviki Vikimedijos projektų koordinavimas Vikiduomenys Žinių bazė Vikiversitetas Mokomoji medžiaga Vikikelionės Kelionių vadovas MediaWiki Viki programinė įranga