Pagrindinis puslapis
Sveiki atvykę į Vikipediją Laisvąją enciklopediją, kurią kurti gali kiekvienas. |
Lietuviškojoje Vikipedijoje:
|
Apie Vikipediją
Vikipedija yra universali, daugiakalbė interneto enciklopedija, kaip bendruomeninis projektas, pagal viki technologiją ir pamatinius principus kuriama daugybės savanorių bei išlaikoma iš paaukotų lėšų.
Vikipedijos tikslas – pateikti laisvą, nešališką ir patikrinamą turinį, kurį be jokių apribojimų gimtąja kalba galėtų skaityti visi žmonės. Rašyti, pildyti, tobulinti straipsnius taip pat gali visi, jei laikomasi bendrų, visiems dalyviams galiojančių taisyklių ir susitarimų. Vikipedija nuolat kuriama, taisoma, tobulinama bei redaguojama, tad nėra jokių garantijų, kad enciklopedijoje pateikiama informacija yra teisinga. Nauji dalyviai yra kviečiami apsilankyti pagalbos puslapiuose ir bendruomenės portale. Vikipedija vadinama „laisvąja enciklopedija“, nes visas jos turinys pateikiamas pagal GFDL ir CC-BY-SA licencijas, kurios leidžia enciklopedijos turinį naudoti, keisti ir platinti tiek nemokamai, tiek ir mokamai, jei laikomasi naudojimo sąlygų. |
Rinktinė iliustracija
|
Savaitės straipsnis
Gajus Trebonijus (lot. Gaius Trebonius, apie 92 m. pr. m. e. – 43 m. pr. m. e. sausis) – vėlyvosios Romos respublikos karvedys ir politikas, 45 m. pr. m. e. ėjęs konsulo sufekto pareigas. Jis buvo Julijaus Cezario bendražygis, tarnavo kaip jo legatas ir kovėsi jo pusėje pilietinio karo metu. Vis dėlto vėliau Trebonijus prisidėjo prie sąmokslininkų, kurie organizavo diktatoriaus nužudymą.
Gajus Trebonijus gimė apie 92 m. pr. m. e. Jo tėvas buvo raitelių luomo (eques) atstovas, tačiau niekada neužėmė aukštų valstybinių pareigų, todėl Trebonijus buvo laikomas novus homo („nauju žmogumi“) – vienu iš kelių Cezario aplinkos politikų, kurių šeimose anksčiau nebuvo magistratų. Apie 60 m. pr. m. e. jis ėjo kvestoriaus pareigas ir bandė užkirsti kelią Publijaus Klodijaus Pulchro įsūnijimui į plebėjų giminę, nepaisydamas triumvirų valios. Tačiau iki 55 m. pr. m. e., kai buvo išrinktas plebėjų tribūnu, Trebonijus jau rėmė jų politiką. Tais pačiais metais jis pateikė Lex Trebonia įstatymo projektą, kuriuo siūlė suteikti konsulams Gnėjui Pompėjui Didžiajam ir Markui Licinijui Krasui valdyti Sirijos, Artimosios Ispanijos ir Tolimosios Ispanijos provincijas.. |
vasario 19 d. įvykiai
Lietuvoje
Pasaulyje
|
Savaitės iniciatyva
![]() Šventasis Steponas (gr. Στέφανος, Stéphanos, reiškiantis „vainiką, karūną“, hebr. סטפנוס הקדוש, Stephanos HaQadosh, 5 m. – 34 m.) – tradiciškai laikomas pirmuoju krikščionybės kankiniu. Pagal Apaštalų darbus, jis buvo ankstyvosios Jeruzalės bažnyčios diakonas, kuris savo mokymais supykdė įvairių sinagogų narius. Teismo metu apkaltintas šventvagyste, Šv. Steponas pasakė kalbą, kurioje pasmerkė jį teisiančią žydų valdžią, ir vėliau buvo užmėtytas akmenimis. Apaštalas Paulius, tuomet dar fariziejus ir Romos pilietis, taip pat dalyvavo Stepono kankinime. Vienintelis informacijos apie Šv. Steponą šaltinis yra Naujojo Testamento Apaštalų darbai. Apaštalų darbų 6 skyriuje Šv. Steponas minimas kaip vienas iš graikiškai kalbančių helenistinių žydų, išrinktų padėti graikiškai kalbančioms našlėms gauti sąžiningą valdžios aprūpinimą. Šv. Steponą šventuoju laiko katalikų, anglikonų, rytų stačiatikių, stačiatikių, liuteronų ir Rytų bažnyčios. Meninėse reprezentacijose Šv. Steponas dažnai vaizduojamas su kankinystę simbolizuojančia karūna, trimis akmenimis, kankinio palmės lapeliu, smilkaline ir laikantis nedidelį bažnyčios pastatą. Jis dažnai vaizduojamas kaip jaunas, bebarzdis vyras su tonzūra, dėvintis diakono drabužius. Šv. Steponas Apaštalų darbuose pirmą kartą minimas kaip vienas iš septynių diakonų, kuriuos apaštalai paskyrė dalyti maistą ir labdarą vargingesniems bendruomenės nariams. Pagal to meto tikėjimą, Šv. Steponas buvo vadinamas „archidiakonu“, nes buvo vyriausias iš septynių diakonų. Šios savaitės iniciatyva yra Šventieji. |
Naujienos
|
Kiti projektai | |||||||||||||||||||||||||||
|