Pagrindinis puslapis
Sveiki atvykę į Vikipediją Laisvąją enciklopediją, kurią kurti gali kiekvienas. |
Lietuviškojoje Vikipedijoje:
|
Apie Vikipediją
Vikipedija yra universali, daugiakalbė interneto enciklopedija, kaip bendruomeninis projektas, pagal viki technologiją ir pamatinius principus kuriama daugybės savanorių bei išlaikoma iš paaukotų lėšų.
Vikipedijos tikslas – pateikti laisvą, nešališką ir patikrinamą turinį, kurį be jokių apribojimų gimtąja kalba galėtų skaityti visi žmonės. Rašyti, pildyti, tobulinti straipsnius taip pat gali visi, jei laikomasi bendrų, visiems dalyviams galiojančių taisyklių ir susitarimų. Vikipedija nuolat kuriama, taisoma, tobulinama bei redaguojama, tad nėra jokių garantijų, kad enciklopedijoje pateikiama informacija yra teisinga. Nauji dalyviai yra kviečiami apsilankyti pagalbos puslapiuose ir bendruomenės portale. Vikipedija vadinama „laisvąja enciklopedija“, nes visas jos turinys pateikiamas pagal GFDL ir CC-BY-SA licencijas, kurios leidžia enciklopedijos turinį naudoti, keisti ir platinti tiek nemokamai, tiek ir mokamai, jei laikomasi naudojimo sąlygų. |
Rinktinė iliustracija
|
Savaitės straipsnis
![]() Didžiosios Lenkijos sukilimas (lenk. Powstanie wielkopolskie), lenkų istoriografijoje dar vadinamas Poznanės sukilimu (lenk. Powstanie poznańskie), – nesėkmingas lenkų sukilimas prieš Prūsijos karalystės valdžią Tautų pavasario metu. Daugiausia kovų vyko Didžiojoje Lenkijoje, tačiau susirėmimai ir protestai vyko ir Prūsijos provincijoje bei Silezijoje. Sužinojus apie kovo revoliuciją Berlyne, kovo 20 d. Poznanėje buvo įkurtas Nacionalinis komitetas, prie kurio prisijungė iš kalėjimo paleisti aktyvistai, susiję su pasirengimu 1846 m. sukilimui (Liudvikas Mieroslavskis ir Karolis Libeltas). Komitetas paskelbė nepriklausomybę, atsisakydamas tiesiogiai prijungti dalį Poznanės prie Prūsijos karalystės, ir pradėjo organizuoti ginkluotąsias pajėgas. Vyriausiuoju sukilimo vadu tapo L. Mieroslavskis. Komitete buvo du sparnai: kairysis, kurio tikslas buvo liaudies sukilimas ir kova prieš monarchiją, ir dešinysis, siekiantis susitarimo su Prūsijos karaliumi mainais už Poznanės didžiosios kunigaikštystės autonomijos suteikimą. Karinė tarnyba tapo privaloma vyrams nuo 17 iki 50 metų. Po kelių dienų Poznanėje buvo įsteigti dvidešimt septyni kariuomenės formavimo centrai. Valstiečiams buvo pažadėta nuosavybės teisė į žemę, bežemiai turėjo gauti žemės sklypus, o visi, kurie stos į ginkluotą kovą už Lenkijos nepriklausomybę, pagal savo sugebėjimus turės pirmumo teisę į pareigas. |
kovo 27 d. įvykiai
Lietuvoje
Pasaulyje
|
Savaitės iniciatyva
![]() Galios projekcija karyboje ir politologijoje – valstybės gebėjimas tiesiogine ar netiesiogine karine jėga paveikti užsienio subjektus. Toks valstybės gebėjimas yra vienas iš kertinių reikalavimų siekiant didesnės galios tarptautinėje plotmėje. Bet kurią valstybę, sugebančią savo vidinę galią „eksportuoti“ į užsienį ir taip paveikti kitas valstybes, galima laikyti turinčią tam tikrą lygį galios projekcijos pajėgumų. Šis terminas dažnai yra naudojamas ir kariuomenės žodyne. Tos valstybės, kurios savo galią koncentruoja ties kietąja galia – kariuomene, dažniausiai gali paveikti tik netolimas ar kaimynines valstybes. Siekiant projektuoti galią į tolimesnius regionus, kietoji galia nėra efektyvus instrumentas. Apskritai šiuo metu tik kelios valstybės gali įveikti logistinius iššūkius, iškylančius siekiant dislokuoti savo karines pajėgas bet kuriame pasaulio krašte. Nors tradiciniai galios projekcijos mechanizmai siejami su kietąja galia (tankai, kariai, karinės oro ir jūrų pajėgos ir t. t.), pamažu išsivystė ir švelniosios galios teorija. Ji akcentuoja, kad galios projektavimas nebūtinai turi remtis tiesioginės karinės galios naudojimu. Gebėjimas projektuoti švelniąją galią į tam tikrą regioną gali būti būdas, svertas padedantis paveikti kitos valstybės ar valstybių grupės elgesį, sprendimus ir taip atgrasyti jas nuo galią projektuojančiai valstybei nepalankaus rezultato. Šios savaitės iniciatyva yra Politikos terminai ir politinė istorija. |
Naujienos
|
Kiti projektai | |||||||||||||||||||||||||||
|